Europass pažymėjimo priedėlis – tai dokumentas, kuriame pateikiama informacija (gebėjimų ir kompetencijų aprašas, profesinė veikla, kuria galima užsiimti, pažymėjimo lygis ir kt.) padeda darbdaviams ir švietimo įstaigoms suprasti profesinę kvalifikaciją.  Lietuvoje Europass pažymėjimo priedėliai automatiškai sugeneruojami visoms formaliojo profesinio mokymo programoms. Jie skelbiami kartu su profesinio mokymo programos informacija AIKOS platformoje lietuvių ir anglų kalbomis.

Dalyvauti apklausoje kviečiami profesinio mokymo ekspertai, nacionalinės ir švietimo įstaigos, darbdavių organizacijos, profesinio mokymo absolventai ar darbuotojai, kurie turi tiesioginės patirties su Europass pažymėjimo priedėliais, pavyzdžiui, dalyvauja juos kuriant ar palaikant, juos išduoda arba yra gavę Europass pažymėjimo priedėlius.

Apklausų nuorodos

• Suinteresuotiesiems subjektams (švietimo įstaigoms, nacionalinėms organizacijoms, darbdavių organizacijoms ir kt.):
  https://ec.europa.eu/eusurvey/runner/certificate-supplement-stakeholders?surveylanguage=LT
• Besimokantiesiems ir darbuotojams (kurie yra gavę Europass pažymėjimo priedėlį arba yra potencialūs jų gavėjai):
  https://ec.europa.eu/eusurvey/runner/certificate-supplement-learners-workers?surveylanguage=LT

Europass“ pažymėjimo priedėlio šablonas buvo parengtas prieš daugiau nei 20 metų. Apklausą inicijavo Europos kvalifikacijų sandaros (EKS)-Europass projekto grupė, kuri peržiūri „Europass“ pažymėjimo priedėlį, nacionalines Europass pažymėjimo priedėlių duomenų bazes, pažymėjimo priedėlio taikymo sritis ir jo skaitmeninimo galimybes. 

Dalyvaudami apklausoje galite:

• prisidėti prie šios priemonės tobulinimo;
• pasidalyti savo patirtimi ir poreikiais;
• padėti užtikrinti, kad pažymėjimo priedėlis būtų dar naudingesnis įvairioms tikslinėms grupėms.

Daugiau informacijos apie apklausas galite rasti oficialiame „Europass“ straipsnyje:
https://europass.europa.eu/en/news/call-contributions-surveys-shape-future-europass-certificate-supplement

Ši informacija parengta įgyvendinant „Erasmus+“ programos projektą „Lietuvos kvalifikacijų sistemos stiprinimas per strateginį bendradarbiavimą ir LTKS ir EKS populiarinimą“, Nr. 101163568 (EQF for LT).

Informacija apie LTKS: www.ltks.lt

Finansuoja Europos Sąjunga. Tačiau išreikštas požiūris ar nuomonės yra tik autoriaus ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos arba Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ar nuomones. Nei Europos Sąjunga, nei paramą teikianti institucija nėra už juos atsakinga.

The post Kviečiame profesinio mokymo įstaigas, ekspertus ir mokinius dalyvauti apklausoje dėl Europass pažymėjimo priedėlio ateities appeared first on Lietuvos kvalifikacijų sandara.

2026 m. kovo 6 d. Europos Sąjungos Taryba priėmė rekomendaciją dėl žmogiškojo kapitalo Europos Sąjungoje. Šia rekomendacija siekiama padėti valstybėms narėms spręsti darbo jėgos ir įgūdžių trūkumo visoje ES problemą, kad būtų padidintas konkurencingumas ir atsparumas. Rekomendacijoje identifikuotos pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria ES kvalifikuotų specialistų rengimo srityje, tarp jų: kvalifikuotos darbo jėgos stygius, prastėjantys mokinių ir gyventojų pagrindiniai įgūdžiai, profesinio mokymo ir STEM sričių nepatrauklumas, darbuotojų įgūdžių neatitiktis darbo vietoms, nepakankamas suaugusiųjų mokymas.

Rekomendacijoje rekomenduojama:

1. Spręsti įgūdžių trūkumo strateginiuose sektoriuose problemą (daugiau dėmesio skirti profesijoms, kurioms reikia gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) įgūdžių, įskaitant IRT ir DI, konkurencingumui ir atsparumui strategiškai svarbiuose sektoriuose; Stiprinti paspartintą ir labiau ilgalaikį prie ateities poreikių pritaikytų ir darbo rinkai aktualių įgūdžių ugdymą strateginės svarbos srityse; Mažinti kliūtis norintiems pradėti dirbti pagal reglamentuojamą profesiją kartu išlaikant kokybės standartus);
2. Stiprinti pagrindinius įgūdžius, kad būtų padėtas tvirtas pagrindas didesniam konkurencingumui (pavyzdžiui, stiprinti mokinių, studentų, pameistrių ir visą gyvenimą besimokančių asmenų skaitmeninius įgūdžius, įskaitant raštingumą dirbtinio intelekto (DI) srityje, taip pat kritinį mąstymą, taikyti skaitmeninių įgūdžių testavimo priemones pažangai stebėti ir mokyti mokytojus vesti pamokas į mokymosi procesą integruojant technologijas, skatinti veiksmingą, atsakingą, įtraukų ir etišką DI naudojimą);
3. Tobulinti profesinį mokymą (PM) (didinti PM ir pameistrystės kokybę ir patrauklumą, didinti PM įstaigose pirminiame mokyme besimokančių asmenų, kurie pasirinko STEM sritis, dalį, pasiekti, kad bent 12 % PM įstaigose besimokančių asmenų turėtų patirties užsienyje;  siekti, kad būtų užtikrinta pakankama mokytojų ir profesijos mokytojų, visų pirma STEM dalykų, pasiūla, ir skatinti mokymąsi darbo vietoje bendradarbiaujant su įmonėmis);
4. Gerinti aukštojo mokslo rezultatus STEM srityje;
5. Investuoti į švietimą, mokymą ir įgūdžius;
6. Rinkti su įgūdžiais susijusią informaciją siekiant valdyti permainas darbo rinkoje

Daugiau informacijos: Įgūdžių trūkumo problemos sprendimas: Taryba priėmė rekomendaciją dėl žmogiškojo kapitalo – Consilium

Įgūdžių perkeliamumo iniciatyva

Įgūdžių perkeliamumo iniciatyva paskelbta 2025 m. spalio 21 d. Jos tikslas – pašalinti kliūtis darbuotojų judumui ES ir padaryti Europos darbo rinką patrauklesnę talentams. Ji bus patvirtinta 2026 m. ir numatoma, kad ji apims tris veiksmų kryptis:

1 veiksmas: teisės aktų pasiūlymai, siekiant padidinti įgūdžių ir kvalifikacijų skaidrumą bei paspartinti jų skaitmeninimą;

2 veiksmas: naujos priemonės, skirtos modernizuoti ir išplėsti reglamentuojamų profesijų pripažinimo procesus;

3 veiksmas: teisės aktų pasiūlymai, nustatantys bendras taisykles, kurios supaprastintų trečiųjų šalių piliečių kvalifikacijų ir įgūdžių pripažinimą.

2025 m. pabaigoje – 2026 m. pradžioje vyko viešoji konsultacija dėl įgūdžių perkeliamumo iniciatyvos. Kaip pažymima, skaitmeninimas bus pagrindinis veiksnys, padėsiantis įgyvendinti Įgūdžių perkeliamumo iniciatyvą, supaprastinant procedūras, susijusias su persikėlimu į kitą šalį dirbti, mažinant administracinę naštą ir išlaidas darbuotojams ir darbdaviams, supaprastinant kvalifikacijų pripažinimą bei didinant jų skaidrumą.

EKS patarėjų grupės teminės sritys 2026–2027 m.

2026 m. Europos šalių atstovai, tarp kurių – ir KPMPC atstovas, bendradarbiaus šiose srityse: EKS įgyvendinimo stiprinimas per nacionalinių kvalifikacijų sandarų (NKS) ir EKS susiejimą; EKS ir NKS poveikis, naudojimas ir matomumas; EKS ir NKS vaidmuo lyginant ir pripažįstant kvalifikacijas; pripažinimo įgyvendinimo stiprinimas; kvalifikacijų ir kredencialų įvairovės plėtra; perėjimas prie skaitmeninių technologijų skatinant kredencialų perkeliamumą; EKS sklaida ir veiklos už ES ribų.

Ši apžvalga parengta įgyvendinant „Erasmus+“ programos projektą „Lietuvos kvalifikacijų sistemos stiprinimas per strateginį bendradarbiavimą ir LTKS ir EKS populiarinimą“, Nr. 101163568 (EQF for LT).

Informacija apie LTKS: www.ltks.lt

Finansuoja Europos Sąjunga. Tačiau išreikštas požiūris ar nuomonės yra tik autoriaus ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos arba Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ar nuomones. Nei Europos Sąjunga, nei paramą teikianti institucija nėra už juos atsakinga.

The post Įgūdžių sąjungos įgyvendinimas: profesinio mokymo ir kvalifikacijų naujovės Europos kontekste appeared first on Lietuvos kvalifikacijų sandara.

Pagrindiniai radiniai

Mokymosi rezultatų vaidmuo formuojamajame ir apibendrinamajame vertinime

Publikacijoje tyrinėjama, koks yra mokymosi rezultatų ir vertinimo kriterijų santykis, taip pat, kokiu lygiu nustatomi vertinimo kriterijai. Daroma išvada, kad mokymosi rezultatai yra pagrindinis nacionalinių vertinimo reglamentų elementas, ir kad daugumoje šalių vertinimo kriterijai nustatomi nacionaliniu lygiu.  Tačiau yra išimčių – pavyzdžiui, Airijoje, Nyderlanduose ir Slovėnijoje vertinimo kriterijus dažniausiai formuluoja mokytojai. Mokymosi rezultatų naudojimas vertinimo procese yra paspirtis mokytojams, kadangi mokymosi rezultatai padeda nustatyti aiškius tikslus, padaro vertinimą ir balų skyrimą skaidresniais. Nors formuojamasis vertinimas pripažįstamas kaip vertingas, siūloma jį dar labiau stiprinti, kartu plėtojant mokinių savęs vertinimą ir tarpusavio vertinimą. Tačiau mokinių požiūris į formuojamąjį vertinimą priklauso nuo jų motyvacijos ir nusiteikimo mokytis, taip pat nuo platesnės švietimo kultūros, įskaitant tai, kiek yra įgyvendinamos į mokinį orientuotos pedagogikos.

Vertinimo kriterijų vaidmuo mokymo procese

Labai svarbu, kaip formuojami vertinimo kriterijai ir publikacija parodė, kad šalys taiko skirtingas vertinimo kriterijų formulavimo metodikas. Mokytojai paprastai vertinimo kriterijus mato kaip priemonę, padedančią aiškiau apibrėžti lūkesčius besimokantiesiems ir paremti jų pasiekimų vertinimą. Tačiau mokymo ir mokymosi procese jie linkę naudoti plačiau suformuluotus siekiamus mokymosi rezultatus, nes tai suteikia daugiau lankstumo ir didesnes galimybes atsirasti papildomiems, iš anksto neplanuotiems mokymosi rezultatams. Besimokantiesiems vertinimo kriterijai padeda geriau suprasti mokytojų lūkesčius ir svarbiausius mokymosi prioritetus ir taip pasiruošti vertinimui.  Kai kuriose šalyse besimokantieji nurodė sunkumų suprantant kriterijus, teigdami, kad jiems nepažįstama vartojama terminija, o kalba yra sudėtinga ir nepakankamai aiški vartotojui.

Siekiamų mokymosi rezultatų, vertinimo procesų ir vertinimo rezultatų dermė

Tyrimas pabrėžia, kaip svarbu suderinti siekiamus mokymosi rezultatus, vertinimo procesus ir pasiektus mokymosi rezultatus.  Vertinimo kriterijai dažnai veikia kaip jungtis tarp siekiamų ir pasiektų mokymosi rezultatų, tačiau, pažymima, kad tik nedaugeliu atvejų jie formuluojami skirtingiems pasiekimų lygiams (Suomijos pavyzdys).

Mokytojai pripažįsta, mokymosi rezultatų ir vertinimo kriterijų priderinimas padeda geriau planuoti pamokas ir vertinti mokinių pasiekimus. Tačiau iššūkių kyla tuomet, kai mokymosi rezultatai yra pernelyg bendrai suformuluoti ir mokytojams tenka patiems užpildyti spragas. Mokiniai dažnai patiria sunkumų suprasdami ryšį tarp vertinimo kriterijų ir platesnių kompetencijų, ir kartais būna geriau susipažinę su vertinimo kriterijais nei su formuluotėmis apie siekiamus mokymosi rezultatais.

Mokymosi konteksto poveikis vertinimui

Publikacijoje teigiama, kad mokymosi rezultatų formulavimas suteikia lankstumo, pasirenkant vertinimo modelį ir leidžia mokytojams prisitaikyti prie įvairių mokymo kontekstų. Daugeliu atvejų mokymosi rezultatai vertinami toje pačioje aplinkoje, kurioje jie įgyjami. Kai kuriose šalyse mokymosi rezultatai ir vertinimo procesai glaudžiai siejami su darbo vietos reikalavimais, užtikrinant, kad vertinimas atitiktų realias darbo užduotis. Baigiamieji egzaminai dažnai reikalauja, kad mokiniai pademonstruotų savo kompetencijas atlikdami sudėtingas praktines užduotis, nepriklausomai nuo to, kur buvo įgyti įgūdžiai. Be to, profesinio mokymo įstaigose vertinimas dažnai apima mokymosi rezultatų vertinimą laboratorijose ir dirbtuvėse, kurie yra skirti imituoti realias darbo situacijas. Tyrimas taip pat nagrinėjo nuotolinio ir mišraus mokymosi poveikį vertinimui, tačiau nustatyta nedaug įrodymų, kad profesinio mokymo įstaigose vertinimui būtų plačiai naudojamos skaitmeninės priemonės.

Perkeliamųjų įgūdžių ir kompetencijų vertinimas

Tyrime buvo analizuojama, kaip perkeliamieji įgūdžiai ir kompetencijos yra ugdomi ir vertinami, ir nustatyta reikšmingų skirtumų tarp nagrinėtų šalių praktikų. Kai kurių šalių atvejų analizėse šių įgūdžių ir kompetencijų vertinimo kriterijų trūksta, tačiau jie gali būti ugdomi ir vertinami netiesiogiai, pavyzdžiui, dirbant grupėse ar rengiant žodinius pristatymus, arba iš viso gali būti nevertinami.

Kai kuriais atvejais perkeliamieji įgūdžiai ir kompetencijos gali būti skaidriai įtraukti į vertinimo kriterijus ir vertinami atskirai nuo profesinių kompetencijų arba integruoti į platesnį kompetencijų vertinimą. Perkeliamųjų kompetencijų svarba ypač pabrėžiama mokantis darbo vietoje, o kai kurios įmonės yra sukūrusios rodiklius ir priemones joms vertinti. Tačiau šios kompetencijos ne visada yra aiškiai įvardijamos, todėl atsiranda skirtumų ir nenuoseklumo sprendžiant, ar ir kaip jos vertinamos.

Tyrimo metu apklausti besimokantieji ne visada buvo susipažinę su perkeliamųjų kompetencijų sąvoka, o kai kurie nurodė, kad jas sunku vertinti ir labiau pageidautų, kad mokytojai juos pripažintų kaip savišvietą, o ne formaliai vertintų. Be to, iš anksto nenustačius vertinimo kriterijų dažnai kyla neapibrėžtumas, ypač tada, kai perkeliamieji ir profesiniai įgūdžiai vertinami kartu.

Rekomendacijos politikos formavimui ir vertinimo praktikų gerinimui

(a) Vertinimo kriterijų aiškumo ir aktualumo gerinimas.

Efektyvus siekiamų mokymosi rezultatų ir vertinimo kriterijų formulavimas yra itin svarbus besimokantiesiems, mokytojams, praktinio mokymo meistrams ir vertintojams, nes padeda užtikrinti aiškumą ir išvengti pernelyg techninės ar biurokratinės kalbos. Nacionaliniu lygmeniu nustatyti kriterijai padeda užtikrinti nuoseklumą tarp profesinio mokymo teikėjų, o lankstumas vertinimo metoduose ir jų interpretavime yra būtinas siekiant atliepti individualius besimokančiųjų poreikius. Per daug griežti kriterijai gali trukdyti jų supratimą ir prisitaikymą, ypač mokymosi darbo vietoje kontekste. Vertinimo pritaikymas realioms darbo sąlygoms reikalauja aktyvaus bendradarbiavimo su darbo rinkos partneriais ir reguliaraus kriterijų atnaujinimo. Siekiant išlaikyti vertinimo kriterijų aktualumą, kriterijai turi kisti kartu su besikeičiančiais profesinių ir perkeliamųjų kompetencijų reikalavimais.

(b) Vertinimo metodų ir praktikų stiprinimas.

Apgalvotas vertinimo būdų parinkimas ir kūrimas yra būtinas siekiant suderinti išsamumą ir įgyvendinamumą. Tai taip pat susiję, pavyzdžiui, su moduliarizuotų ir integruotų vertinimo formų privalumų ir trūkumų įvertinimu. Moduliarizuotas vertinimas suteikia lankstumo, tačiau kyla rizika suskaidyti kompetencijas ir prarasti jų aktualumą darbo vietoje. Vertinimų integravimas per kelis mokymosi rezultatus gali sumažinti krūvį ir padidinti aktualumą, tačiau išsamūs vertinimai gali tapti sudėtingi ir kelti riziką nepastebėti tam tikrų įgūdžių. Perteklinio vertinimo vengimas ir metodų įvairovė padeda išlaikyti besimokančiųjų įsitraukimą ir mokymosi kokybę. Struktūruotas grįžtamasis ryšys, aiškios gairės ir nuolatinis vertinimo praktikų tobulinimas yra būtini siekiant neatsilikti nuo besikeičiančių pramonės poreikių ir skaitmeninių mokymosi aplinkų.

(c) Į besimokantįjį orientuoto požiūrio stiprinimas.

Šalių atvejų analizės pabrėžia aiškios komunikacijos ir suderinamumo tarp mokymosi rezultatų ir vertinimo kriterijų svarbą, siekiant padidinti besimokančiųjų įsitraukimą ir supratimą. Vertinimas turėtų būti nuolatinis ir skaidrus procesas, padedantis besimokantiesiems stebėti savo pažangą ir nustatyti mokymosi spragas, o ne tik susitelkti ties minimalių reikalavimų, reikalingų egzaminams išlaikyti, įvykdymu. Į besimokantįjį orientuoti metodai – tokie kaip savęs vertinimas ir tarpusavio vertinimas, individualizuoti mokymosi planai ir nuolatinis grįžtamasis ryšys – skatina refleksyvų mokymąsi ir prasmingą įsitraukimą. Studentų įtraukimas į vertinimo procesų kūrimą stiprina atsakomybės jausmą už mokymąsi ir padeda ugdyti platesnes kompetencijas. Formuojamasis vertinimas ir struktūruotas grįžtamasis ryšys, ypač mokymosi darbo vietoje metu, atlieka svarbų vaidmenį siekiant besimokančiųjų pažangos ir užtikrinant suderinamumą su iš anksto nustatytais siekiamais mokymosi rezultatais.

(d) Profesijos mokytojų ir praktinio mokymo meistrų vertinimo kompetencijų stiprinimas ir parama jiems.

Mokytojų, meistrų ir vertintojų vertinimo kompetencijos yra esminės siekiant užtikrinti veiksmingas, teisingas ir į besimokantįjį orientuotas vertinimo praktikas. Daugeliui pedagogų, ypač tiems, kurie buvo parengti dar prieš pereinant prie kompetencijomis grįstų metodų, reikalinga parama taikant į besimokantįjį orientuotus metodus ir vertinant kompleksiškus ar perkeliamuosius įgūdžius. Struktūruoti mokymai, kolegų bendradarbiavimas ir prieiga prie išteklių gali padidinti vertintojų pasitikėjimą savimi ir vertinimo nuoseklumą. Bendradarbiavimas profesinio mokymo įstaigų viduje ir tarp jų, taip pat bendrų priemonių kūrimas ir dalijimasis patirtimi, padeda suderinti procedūras ir gerinti vertinimo kokybę. Mokymosi darbo vietoje kontekste glaudus profesijos mokytojų ir įmonių meistrų bendradarbiavimas bei struktūruotas meistrų ir besimokančiųjų veiklos derinimas gerina paramą, teisingumą ir padeda pasiekti iš anksto nustatytus mokymosi rezultatus.

Parengta pagalCedefop. (2026). The influence of learning outcomes. Cedefop research paper. Publications Office of the European Union. http://data.europa.eu/doi/10.2801/3195164

Ši apžvalga parengta įgyvendinant „Erasmus+“ programos projektą „Lietuvos kvalifikacijų sistemos stiprinimas per strateginį bendradarbiavimą ir LTKS ir EKS populiarinimą“, Nr. 101163568 (EQF for LT).

Informacija apie LTKS: www.ltks.lt

Finansuoja Europos Sąjunga. Tačiau išreikštas požiūris ar nuomonės yra tik autoriaus ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos arba Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ar nuomones. Nei Europos Sąjunga, nei paramą teikianti institucija nėra už juos atsakinga.

The post Nauja publikacija apie mokymosi rezultatų vaidmenį formuojamame ir apibendrinamajame vertinime appeared first on Lietuvos kvalifikacijų sandara.

Europos Sąjungos tarybos rekomendacijoje dėl europinio požiūrio į mikrokredencialus mokymuisi visą gyvenimą ir įsidarbinamumui skatinti (2022 m.) pateikiamas toks mikrokredencialo apibrėžimas – tai įrašas apie mokymosi rezultatus, kuriuos besimokantis asmuo pasiekė baigęs nedidelės apimties mokymosi kursus. Šie mokymosi rezultatai bus įvertinti remiantis skaidriais ir aiškiai apibrėžtais kriterijais. Mokymosi patirties, kurią įgijus išduodami mikrokredencialai, paskirtis – suteikti besimokančiam asmeniui konkrečių žinių, įgūdžių ir kompetencijų, padedančių patenkinti visuomenės, asmeninius, kultūrinius ar darbo rinkos poreikius. Mikrokredencialai priklauso besimokančiam asmeniui, jais galima dalytis ir juos galima perkelti. Jie gali būti atskiri arba sujungti į didesnius kredencialus. Jie grindžiami kokybės užtikrinimu pagal sutartus atitinkamo sektoriaus ar veiklos srities standartus.

2026 m. kovo 23 d. įvyko konsultacija dėl mikrokredencialų modelio Lietuvoje sukūrimo, kurioje dalyvavo projekto partnerių – Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro ir Studijų kokybės vertinimo centro, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, profesinio mokymo bei aukštojo mokslo įstaigų ir studentų atstovai. Renginyje siekta aptarti ir išgryninti nacionalinį mikrokredencialų sistemos modelį, apimantį profesinį mokymą ir aukštąjį mokslą, bei identifikuoti pagrindinius bendrus principus, skirtumus ir iššūkius.

Renginio metu pristatytas esamas kontekstas mikrokredencialams profesiniame ir aukštajame moksle bei diskutuota dėl mikrokredencialo apibrėžties, apimties, mikrokredencialo lygmens pagal Lietuvos kvalifikacijų sandarą nustatymo, reikalavimų mikrokredencialų teikėjams ir kokybės užtikrinimo procedūrų, mikrokredencialų registravimo ir išdavimo procedūrų, galimų mikrokredencialų pripažinimo mechanizmų. Diskutuojant apie mikrokredencialo apibrėžimą Lietuvai, prieita bendros nuomonės, kad mikrokredencialų apibrėžimui pasinaudoti EK rekomendacijoje pateiktu apibrėžimu. Siūloma mikrokredencialų apimtis – nuo 1 iki 30 kreditų. Renginio dalyviai taip pat tarėsi dėl mikrokredencialų sistemos modelio aprašo principų. 

Daugiau informacijos:

Europos profesinio mokymo plėtros centro (CEDEFOP) veikla mikrokredencialų tematika: Microcredentials for labour market education and training | CEDEFOP

Projektas „Asmens įgytų kompetencijų pripažinimo ir vertinimo galimybių plėtra (Pri(si)pažink)“, projekto NR. 10-027-P-0001

Europos Sąjungos tarybos 2022 m. birželio 16 d. rekomendacija dėl europinio požiūrio į mikrokredencialus mokymuisi visą gyvenimą ir įsidarbinamumui skatinti (2022/C 243/02)

The post Įvyko profesinio mokymo ir aukštojo mokslo atstovų konsultacija dėl mikrokredencialų sistemos modelio Lietuvoje appeared first on Lietuvos kvalifikacijų sandara.