Europos profesinio mokymo plėtros centras (Cedefop) paskelbė naują publikaciją „Mokymosi rezultatų poveikis (angl. The influence of learning outcomes), kurioje nagrinėjama, kaip perėjimas prie mokymosi rezultatų profesinio mokymo turinyje paveikė mokymosi rezultatų ir kompetencijų vertinimo procesus. Publikacijoje nagrinėjami formuojamojo ir apibendrinamojo vertinimo procesai bei mokymosi rezultatų vertinimas, ugdant profesines ir perkeliamas (angl. transversal) kompetencijas. Publikacija parengta remiantis literatūros apžvalga ir 10 ES šalių atvejo analizėmis, tarp kurių – ir Lietuva.
Pagrindiniai radiniai
Mokymosi rezultatų vaidmuo formuojamajame ir apibendrinamajame vertinime
Publikacijoje tyrinėjama, koks yra mokymosi rezultatų ir vertinimo kriterijų santykis, taip pat, kokiu lygiu nustatomi vertinimo kriterijai. Daroma išvada, kad mokymosi rezultatai yra pagrindinis nacionalinių vertinimo reglamentų elementas, ir kad daugumoje šalių vertinimo kriterijai nustatomi nacionaliniu lygiu. Tačiau yra išimčių – pavyzdžiui, Airijoje, Nyderlanduose ir Slovėnijoje vertinimo kriterijus dažniausiai formuluoja mokytojai. Mokymosi rezultatų naudojimas vertinimo procese yra paspirtis mokytojams, kadangi mokymosi rezultatai padeda nustatyti aiškius tikslus, padaro vertinimą ir balų skyrimą skaidresniais. Nors formuojamasis vertinimas pripažįstamas kaip vertingas, siūloma jį dar labiau stiprinti, kartu plėtojant mokinių savęs vertinimą ir tarpusavio vertinimą. Tačiau mokinių požiūris į formuojamąjį vertinimą priklauso nuo jų motyvacijos ir nusiteikimo mokytis, taip pat nuo platesnės švietimo kultūros, įskaitant tai, kiek yra įgyvendinamos į mokinį orientuotos pedagogikos.
Vertinimo kriterijų vaidmuo mokymo procese
Labai svarbu, kaip formuojami vertinimo kriterijai ir publikacija parodė, kad šalys taiko skirtingas vertinimo kriterijų formulavimo metodikas. Mokytojai paprastai vertinimo kriterijus mato kaip priemonę, padedančią aiškiau apibrėžti lūkesčius besimokantiesiems ir paremti jų pasiekimų vertinimą. Tačiau mokymo ir mokymosi procese jie linkę naudoti plačiau suformuluotus siekiamus mokymosi rezultatus, nes tai suteikia daugiau lankstumo ir didesnes galimybes atsirasti papildomiems, iš anksto neplanuotiems mokymosi rezultatams. Besimokantiesiems vertinimo kriterijai padeda geriau suprasti mokytojų lūkesčius ir svarbiausius mokymosi prioritetus ir taip pasiruošti vertinimui. Kai kuriose šalyse besimokantieji nurodė sunkumų suprantant kriterijus, teigdami, kad jiems nepažįstama vartojama terminija, o kalba yra sudėtinga ir nepakankamai aiški vartotojui.
Siekiamų mokymosi rezultatų, vertinimo procesų ir vertinimo rezultatų dermė
Tyrimas pabrėžia, kaip svarbu suderinti siekiamus mokymosi rezultatus, vertinimo procesus ir pasiektus mokymosi rezultatus. Vertinimo kriterijai dažnai veikia kaip jungtis tarp siekiamų ir pasiektų mokymosi rezultatų, tačiau, pažymima, kad tik nedaugeliu atvejų jie formuluojami skirtingiems pasiekimų lygiams (Suomijos pavyzdys).
Mokytojai pripažįsta, mokymosi rezultatų ir vertinimo kriterijų priderinimas padeda geriau planuoti pamokas ir vertinti mokinių pasiekimus. Tačiau iššūkių kyla tuomet, kai mokymosi rezultatai yra pernelyg bendrai suformuluoti ir mokytojams tenka patiems užpildyti spragas. Mokiniai dažnai patiria sunkumų suprasdami ryšį tarp vertinimo kriterijų ir platesnių kompetencijų, ir kartais būna geriau susipažinę su vertinimo kriterijais nei su formuluotėmis apie siekiamus mokymosi rezultatais.
Mokymosi konteksto poveikis vertinimui
Publikacijoje teigiama, kad mokymosi rezultatų formulavimas suteikia lankstumo, pasirenkant vertinimo modelį ir leidžia mokytojams prisitaikyti prie įvairių mokymo kontekstų. Daugeliu atvejų mokymosi rezultatai vertinami toje pačioje aplinkoje, kurioje jie įgyjami. Kai kuriose šalyse mokymosi rezultatai ir vertinimo procesai glaudžiai siejami su darbo vietos reikalavimais, užtikrinant, kad vertinimas atitiktų realias darbo užduotis. Baigiamieji egzaminai dažnai reikalauja, kad mokiniai pademonstruotų savo kompetencijas atlikdami sudėtingas praktines užduotis, nepriklausomai nuo to, kur buvo įgyti įgūdžiai. Be to, profesinio mokymo įstaigose vertinimas dažnai apima mokymosi rezultatų vertinimą laboratorijose ir dirbtuvėse, kurie yra skirti imituoti realias darbo situacijas. Tyrimas taip pat nagrinėjo nuotolinio ir mišraus mokymosi poveikį vertinimui, tačiau nustatyta nedaug įrodymų, kad profesinio mokymo įstaigose vertinimui būtų plačiai naudojamos skaitmeninės priemonės.
Perkeliamųjų įgūdžių ir kompetencijų vertinimas
Tyrime buvo analizuojama, kaip perkeliamieji įgūdžiai ir kompetencijos yra ugdomi ir vertinami, ir nustatyta reikšmingų skirtumų tarp nagrinėtų šalių praktikų. Kai kurių šalių atvejų analizėse šių įgūdžių ir kompetencijų vertinimo kriterijų trūksta, tačiau jie gali būti ugdomi ir vertinami netiesiogiai, pavyzdžiui, dirbant grupėse ar rengiant žodinius pristatymus, arba iš viso gali būti nevertinami.
Kai kuriais atvejais perkeliamieji įgūdžiai ir kompetencijos gali būti skaidriai įtraukti į vertinimo kriterijus ir vertinami atskirai nuo profesinių kompetencijų arba integruoti į platesnį kompetencijų vertinimą. Perkeliamųjų kompetencijų svarba ypač pabrėžiama mokantis darbo vietoje, o kai kurios įmonės yra sukūrusios rodiklius ir priemones joms vertinti. Tačiau šios kompetencijos ne visada yra aiškiai įvardijamos, todėl atsiranda skirtumų ir nenuoseklumo sprendžiant, ar ir kaip jos vertinamos.
Tyrimo metu apklausti besimokantieji ne visada buvo susipažinę su perkeliamųjų kompetencijų sąvoka, o kai kurie nurodė, kad jas sunku vertinti ir labiau pageidautų, kad mokytojai juos pripažintų kaip savišvietą, o ne formaliai vertintų. Be to, iš anksto nenustačius vertinimo kriterijų dažnai kyla neapibrėžtumas, ypač tada, kai perkeliamieji ir profesiniai įgūdžiai vertinami kartu.
Rekomendacijos politikos formavimui ir vertinimo praktikų gerinimui
(a) Vertinimo kriterijų aiškumo ir aktualumo gerinimas.
Efektyvus siekiamų mokymosi rezultatų ir vertinimo kriterijų formulavimas yra itin svarbus besimokantiesiems, mokytojams, praktinio mokymo meistrams ir vertintojams, nes padeda užtikrinti aiškumą ir išvengti pernelyg techninės ar biurokratinės kalbos. Nacionaliniu lygmeniu nustatyti kriterijai padeda užtikrinti nuoseklumą tarp profesinio mokymo teikėjų, o lankstumas vertinimo metoduose ir jų interpretavime yra būtinas siekiant atliepti individualius besimokančiųjų poreikius. Per daug griežti kriterijai gali trukdyti jų supratimą ir prisitaikymą, ypač mokymosi darbo vietoje kontekste. Vertinimo pritaikymas realioms darbo sąlygoms reikalauja aktyvaus bendradarbiavimo su darbo rinkos partneriais ir reguliaraus kriterijų atnaujinimo. Siekiant išlaikyti vertinimo kriterijų aktualumą, kriterijai turi kisti kartu su besikeičiančiais profesinių ir perkeliamųjų kompetencijų reikalavimais.
(b) Vertinimo metodų ir praktikų stiprinimas.
Apgalvotas vertinimo būdų parinkimas ir kūrimas yra būtinas siekiant suderinti išsamumą ir įgyvendinamumą. Tai taip pat susiję, pavyzdžiui, su moduliarizuotų ir integruotų vertinimo formų privalumų ir trūkumų įvertinimu. Moduliarizuotas vertinimas suteikia lankstumo, tačiau kyla rizika suskaidyti kompetencijas ir prarasti jų aktualumą darbo vietoje. Vertinimų integravimas per kelis mokymosi rezultatus gali sumažinti krūvį ir padidinti aktualumą, tačiau išsamūs vertinimai gali tapti sudėtingi ir kelti riziką nepastebėti tam tikrų įgūdžių. Perteklinio vertinimo vengimas ir metodų įvairovė padeda išlaikyti besimokančiųjų įsitraukimą ir mokymosi kokybę. Struktūruotas grįžtamasis ryšys, aiškios gairės ir nuolatinis vertinimo praktikų tobulinimas yra būtini siekiant neatsilikti nuo besikeičiančių pramonės poreikių ir skaitmeninių mokymosi aplinkų.
(c) Į besimokantįjį orientuoto požiūrio stiprinimas.
Šalių atvejų analizės pabrėžia aiškios komunikacijos ir suderinamumo tarp mokymosi rezultatų ir vertinimo kriterijų svarbą, siekiant padidinti besimokančiųjų įsitraukimą ir supratimą. Vertinimas turėtų būti nuolatinis ir skaidrus procesas, padedantis besimokantiesiems stebėti savo pažangą ir nustatyti mokymosi spragas, o ne tik susitelkti ties minimalių reikalavimų, reikalingų egzaminams išlaikyti, įvykdymu. Į besimokantįjį orientuoti metodai – tokie kaip savęs vertinimas ir tarpusavio vertinimas, individualizuoti mokymosi planai ir nuolatinis grįžtamasis ryšys – skatina refleksyvų mokymąsi ir prasmingą įsitraukimą. Studentų įtraukimas į vertinimo procesų kūrimą stiprina atsakomybės jausmą už mokymąsi ir padeda ugdyti platesnes kompetencijas. Formuojamasis vertinimas ir struktūruotas grįžtamasis ryšys, ypač mokymosi darbo vietoje metu, atlieka svarbų vaidmenį siekiant besimokančiųjų pažangos ir užtikrinant suderinamumą su iš anksto nustatytais siekiamais mokymosi rezultatais.
(d) Profesijos mokytojų ir praktinio mokymo meistrų vertinimo kompetencijų stiprinimas ir parama jiems.
Mokytojų, meistrų ir vertintojų vertinimo kompetencijos yra esminės siekiant užtikrinti veiksmingas, teisingas ir į besimokantįjį orientuotas vertinimo praktikas. Daugeliui pedagogų, ypač tiems, kurie buvo parengti dar prieš pereinant prie kompetencijomis grįstų metodų, reikalinga parama taikant į besimokantįjį orientuotus metodus ir vertinant kompleksiškus ar perkeliamuosius įgūdžius. Struktūruoti mokymai, kolegų bendradarbiavimas ir prieiga prie išteklių gali padidinti vertintojų pasitikėjimą savimi ir vertinimo nuoseklumą. Bendradarbiavimas profesinio mokymo įstaigų viduje ir tarp jų, taip pat bendrų priemonių kūrimas ir dalijimasis patirtimi, padeda suderinti procedūras ir gerinti vertinimo kokybę. Mokymosi darbo vietoje kontekste glaudus profesijos mokytojų ir įmonių meistrų bendradarbiavimas bei struktūruotas meistrų ir besimokančiųjų veiklos derinimas gerina paramą, teisingumą ir padeda pasiekti iš anksto nustatytus mokymosi rezultatus.
Parengta pagalCedefop. (2026). The influence of learning outcomes. Cedefop research paper. Publications Office of the European Union. http://data.europa.eu/doi/10.2801/3195164
Ši apžvalga parengta įgyvendinant „Erasmus+“ programos projektą „Lietuvos kvalifikacijų sistemos stiprinimas per strateginį bendradarbiavimą ir LTKS ir EKS populiarinimą“, Nr. 101163568 (EQF for LT).
Informacija apie LTKS: www.ltks.lt
Finansuoja Europos Sąjunga. Tačiau išreikštas požiūris ar nuomonės yra tik autoriaus ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos arba Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ar nuomones. Nei Europos Sąjunga, nei paramą teikianti institucija nėra už juos atsakinga.
