Pritaikymo įrankis

Skip to content
Pagrindinis » Naujienos » Lietuvos ir Europos kvalifikacijų sandarų susiejimo peržiūra

Lietuvos ir Europos kvalifikacijų sandarų susiejimo peržiūra

    Lietuvos kvalifikacijų sandaros susiejimo su Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandara ir Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sandara nacionalinė ataskaita buvo peržiūrėta ir atnaujinta 2021-2023 m. įgyvendinant Erasmus+ programos projektą „Europos kvalifikacijų sandaros įgyvendinimas Lietuvoje“ (EQF in LT, projekto numeris: 101051327).

    ES Tarybos ir Parlamento rekomendacijose dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandaros (2008 m., 2017 m.) ES šalys narės kviečiamos susieti savo nacionalines kvalifikacijų sandaras (NKS) su Europos kvalifikacijų sandara (EKS) ir reguliariai peržiūrėti NKS ir EKS susiejimą.  NKS ir EKS susiejimas yra procesas, kurio rezultatas – nustatyti ryšiai tarp nacionalinių kvalifikacijų lygių ir EKS lygių. Taip nustatoma ir argumentuojama atitiktis tarp nacionalinės kvalifikacijų sandaros ir sistemos bei aštuonių EKS lygių. EKS veikia kaip bendra atskaitos sistema ir sukuria mechanizmus, kurie palengvintų visų lygių kvalifikacijų, apimančių bendrąjį ugdymą, profesinį mokymą ir aukštąjį mokslą, tarptautinį pripažinimą, tuo padidinant asmenų teritorinį ir profesinį judumą. Pirmoji LTKS ir EKS susiejimo ataskaita buvo parengta ir pristatyta 2012 m.

    Atnaujintoje ataskaitoje pristatoma Lietuvos kvalifikacijų sandaros (LTKS) diegimo patirtis bei susiję švietimo sistemos pokyčiai po 2012 m., kai buvo parengta ir pristatyta pirmoji susiejimo ataskaita.

    Ataskaita apima visas švietimo grandis – bendrąjį ugdymą, profesinį mokymą ir studijas, taip pat aptariami veikiantys neformaliojo mokymosi ir savišvietos pripažinimo mechanizmai. Ypatingas dėmesys skiriamas ugdymo, mokymo ir studijų rezultatų paradigmos diegimui bei kvalifikacijų formavimo ir suteikimo kokybės užtikrinimo instrumentų plėtrai.

    Joje pateikiami peržiūrėti atsakymai į 10 NKS ir EKS susiejimo kriterijų (pav. 1), taip pat identifikuojami su LTKS diegimu susiję iššūkiai bei pristatomi LTKS plėtros planai artimiausiais metais. Atskiras skyrius skirtas LTKS atitikčiai Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sandarai (EAME-KS) pristatyti.

    Pav. 1. LTKS ir EKS susiejimo kriterijai

    image 1

    Ataskaitą sudaro šie skyriai:
    pirmajame skyriuje apžvelgiamas LTKS ir EKS susiejimo ataskaitos kontekstas ir jos tikslai;
    antrasis skyrius skirtas pristatyti LTKS kūrimo prielaidas ir kūrimo procesą iki 2012 m., vėlesnius reglamentavimo pokyčius, taip pat LTKS struktūrą ir jai priskiriamas kvalifikacijas, taikymo sritis, institucijas ir socialinius dalininkus, dalyvaujančius įgyvendinant LTKS;
    trečiajame skyriuje pristatomos Lietuvoje teikiamos kvalifikacijos ir jų formavimo principai bei procedūros;
    ketvirtajame skyriuje apžvelgiami bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, aukštojo mokslo pokyčiai po 2012 m. Lietuvos kvalifikacijų sandaros diegimo kontekste;
    penktajame skyriuje apžvelgiamas EKS bei LTKS susiejimo procesas ir parodyta, kaip Lietuvos kvalifikacijų sistema tenkina EKS patarėjų grupės suformuluotus 10 susiejimo kriterijų ir procedūrų;
    šeštajame skyriuje parodyta, kaip Lietuvos aukštasis mokslas tenkina Bolonijos proceso darbo grupės nustatytus verifikavimo ir proceso kriterijus;
    septintajame skyriuje supažindinama su LTKS ir EKS susiejimo ataskaitos atnaujinimo metu identifikuotais iššūkiais ir numatomomis Lietuvos kvalifikacijų sandaros plėtros iniciatyvomis.
    Rengiant ataskaitą dalyvavo bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, aukštojo mokslo sektoriams ir socialiniams partneriams atstovaujantys ekspertai. Ataskaitos radiniai pristatyti konsultaciniuose renginiuose ir konferencijoje „Lietuvos kvalifikacijų sandara veiksmingesnei Lietuvos švietimo ir kvalifikacijų sistemai“.
    Ataskaitos pagrindiniai radiniai:
    Patvirtinta atitiktis tarp 1-8 LTKS ir EKS lygių ir LTKS 6, 7 ir 8 lygių susiejimas atitinkamai su EAME-KS pirmąja, antrąja ir trečiąja pakopomis.
    Kaip ir rekomenduojama EKS rekomendacijoje, daugumoje kvalifikacijos įgijimą liudijančių dokumentų nurodomi LTKS ir EKS lygiai. LTKS ir EKS lygiai taip pat nurodomi prie kvalifikacijų informacijos Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre.
    Lietuvos profesinio mokymo ir aukštojo mokslo srityse pasiektas didelis proveržis diegiant mokymosi rezultatų paradigmą. Profesinio mokymo sistemoje tam pasitarnavo profesinių standartų sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas bei profesinio mokymo turinio moduliarizacija, o aukštajame moksle studijų rezultatų sampratos diegimą paskatino nacionaliniai (studijų krypčių aprašų sistema) ir Europos aukštojo mokslo erdvės kūrimo procesai (Europos aukštojo mokslo erdvės nuostatų ir ypač Dublino aprašų įgyvendinimas, perėjimas prie ECTS kreditų aukštajame moksle).
    Bendrojo ugdymo rezultatų susiejimas su LTKS, perėjus prie kompetencijomis grindžiamo mokymo turinio, tapo skaidresniu. Pradinio ugdymo programos rezultatai siejami su 1-uoju kvalifikacijų lygiu, pagrindinio ugdymo programos rezultatai – su 3-iuoju kvalifikacijų lygiu, vidurinio ugdymo programos – su 4-uoju kvalifikacijų lygiu.
    Aukštajame moksle kokybės užtikrinimas paremtas Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis ir gairėmis (ESG). Profesinio mokymo sistemoje palyginti neseniai įdiegtas sistemingas kokybės užtikrinimo modelis, apimantis profesinio mokymo įstaigų pasirinktas vidines profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistemas, išorinį įvertinimą ir (arba) akreditavimą, grindžiamus Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos (EQAVET) nuostatomis. Periodiškai, atsižvelgus į profesinio mokymo kokybės stebėsenos rodiklius, numatoma atlikti išorinį profesinio mokymo teikėjų veiklos vertinimą. Kadangi ši patirtis palyginti nauja, būtina toliau stiprinti šį modelį, didinant jo poveikį profesinio mokymo teikėjų veiklos efektyvumui ir suteikiamų kvalifikacijų kokybei.
    Ataskaita atskleidė, kad nors teisės aktai numato kompetencijų ir mokymosi (studijų) rezultatų pripažinimo galimybes tiek profesinio mokymo, tiek aukštojo mokslo sektoriuose, sukurti ir įdiegti instituciniai kompetencijų pripažinimo mechanizmai, būtina plėtoti neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu įgytų pasiekimų vertinimo sistemos prieinamumą tiek Lietuvos piliečiams, tiek atvykusiems į Lietuvą dirbti ir mokytis.
    Identifikuotos sritys, kuriose rekomenduotina imtis veiksmų stiprinant LTKS poveikį, tarp jų: užtikrinti lengvesnį perėjimą tarp to paties ir skirtingų LTKS lygių švietimo programų, siekti įvairioms kvalifikacijoms atviresnės ir dinamiškesnės kvalifikacijų sistemos, skatinti LTKS 5 lygio kvalifikacijų atsiradimą ir jų suteikimą įvairiais būdais, plėtoti individualių paskyrų sistemą ir integruoti per ją teikiamą mokymą į LTKS, aktyviau vykdyti EKS ir LTKS viešinimo iniciatyvas, periodiškai atlikti LTKS pokyčių ir poveikio nacionalinei švietimo sistemai vertinimą.
     
    Lietuvos kvalifikacijų sandaros susiejimo su Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandara ir Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sandara nacionalinės ataskaitos projektą galima rasti:
    https://ltks.lt/ltks-ir-eks-susiejimas-2023-m/  
     
    Informacija apie LTKS: www.ltks.lt
    Ban1 4
    Finansuoja Europos Sąjunga. Tačiau išreikštas požiūris ar nuomonės yra tik autoriaus ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos arba Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ar nuomones. Nei Europos Sąjunga, nei paramą teikianti institucija nėra už jas atsakinga.
    image_print