2025 m. sausio mėn. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO, angl. Organisation for Economic Co-operation and Development, OECD) paskelbė ataskaitą „Įgalinti piliečiai, informuoti vartotojai ir kvalifikuoti darbuotojai: Švietimo ir įgūdžių politikos kūrimas tvariai ateičiai“ (angl. Empowered Citizens, Informed Consumers and Skilled Workers: Designing Education and Skills Policies for a Sustainable Future). Ataskaitoje pasisakoma už holistinį, visą gyvenimą trunkantį požiūrį į tvarumo ugdymą, kuris apimtų tiek privalomąjį mokymą, tiek profesinį mokymą, tiek aukštąjį mokslą ir mokymąsi visą gyvenimą.
Ataskaitoje suformuluotos šios rekomendacijos švietimo sistemai:
- Pritaikykite mokymo planus, kvalifikacijas ir studijų programas. Siekdamos paremti mokymo turinio pritaikymą, vyriausybės gali skatinti pagrindinių suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą, nustatant, kokiu mastu tvarumo kompetencijos, techniniai ir bendrieji įgūdžiai yra įtraukti į mokymo programas ir kvalifikacijas, identifikuojant trūkstamas sritis ir parengiant gaires, kurios padėtų pritaikyti mokymo programas.
- Tobulinkite pedagogų kompetencijas. Tvarumo aspekto integravimas į pirminį mokytojų rengimą ir kvalifikacijos tobulinimą bendrojo ugdymo mokyklų, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo pedagogams gali padėti panaikinti atskirtį ir skleisti novatoriškus ir tarpdisciplininius mokymo metodus, atitinkančius tvarumo tikslus ir žaliosios pramonės poreikius.
- Įgyvendinkite vietos lygio (place-based) metodus. Vietos lygiu ir bendradarbiavimu grįsta praktika, įskaitant visą instituciją apimančius metodus ir vietos partnerystę, gali prisidėti prie integracijos ir paskatinti socialinio elgesio pokyčius per patirtinį mokymąsi. Vyriausybės gali padėti diegti veiksmingą praktiką, sukurdamos reikiamas struktūras, išteklius ir paskatas, pavyzdžiui, „žaliojo ženklinimo“ programas.
- Gerinkite sąsajas tarp formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi. Formaliojo švietimo teikėjai, ypač aukštojo mokslo įstaigos, gali atlikti svarbų vaidmenį vykdant mokslinę komunikaciją, su klimato kaita susijusias vartotojų švietimo ir informuotumo didinimo kampanijas. Vyriausybės gali sustiprinti šiuos ryšius, pavyzdžiui, investuodamos į mokslo komunikacijos centrus.
- Stiprinkite įgūdžių vertinimą ir prognozavimą. Norint pagrįsti nacionalines įgūdžių strategijas, labai svarbu atsižvelgti į „grynojo nulio“ (net-zero) tikslų ir aplinkosaugos politikos poveikį darbo rinkai ir įgūdžių poreikiams. Vyriausybės gali paremti veiksmingus įgūdžių vertinimo ir prognozavimo procesus, užtikrindamos platų suinteresuotųjų šalių dalyvavimą ir pritaikydamos metodus regioninėms aplinkybėms.
- Stiprinkite „žaliąjį“ profesinį orientavimą. Į tvarumą orientuotas profesinis orientavimas gali įgalinti asmenis savo motyvaciją veikti paversti tvaria karjera, susieti mokymosi kelius su platesniais socialiniais ir aplinkosaugos tikslais ir padėti darbuotojams pereiti iš nykstančių pramonės šakų į aukštos kokybės darbo vietas žaliuosiuose sektoriuose.
- Sukurkite nuoseklią ir įtraukią profesinio, aukštojo ir suaugusiųjų švietimo sistemą įgūdžiams ugdyti. Vyriausybės gali sudaryti palankesnes sąlygas bendradarbiauti ir strategiškai derinti povidurinio švietimo teikėjų ir pramonės sektorių, regioninių valdžios institucijų ir kitų susijusių asmenų veiksmus, kad būtų pritaikytos programos, plečiamos kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo galimybės ir šalinamos kliūtys, trukdančios dalyvauti mokymuose.
Žaliajai pertvarkai reikalingų įgūdžių ugdymas: siūlymai ir idėjos profesinio mokymo sistemai
Strateginei žaliajai pertvarkai reikalingų įgūdžių ugdymo vizijai skirtas ataskaitos trečiasis skyrius. Ataskaitoje išskiriamos dvi profesijų grupės:
- „Žaliosios, ekologiškai orientuotos, profesijos“ (green-driven occupations) – „visos profesijos, kurias gali paveikti perėjimas prie „grynojo nulio“ strategijos“. Ši profesijų grupė apima tiek naujas, su unikaliomis užduotimis ir reikalavimais darbuotojams, profesijas, tiek esamas profesijas, kurių įgūdžiai keičiasi dėl perėjimo prie žaliosios ekonomikos, tiek ir esamas profesijas, kurios bus paklausios, nes jų atstovai gamina ir teikia produkciją, prekes ir paslaugas, reikalingas dėl žaliosios veiklos (OECD, 2024).
- Profesijos pramonės šakose, kuriose išmetama daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) (GHG-intensive occupations). Šiai grupei priskiriamos darbo vietos pramonės šakose, atsakingose už didelį išmetamųjų teršalų kiekį. Dideliam išmetamųjų teršalų kiekiui imlios pramonės šakos EBPO šalyse sudaro ne mažiau kaip 70 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos (OECD, 2024).Vertinama, kad šiose profesijose dirba apie 7% užimtųjų.
Būtent pirmosios grupės profesijų poreikis auga, ir tai kelia iššūkių atliepiant šį poreikį. Europos investicijų banko duomenimis, 85 proc. Europos įmonių teigia, kad dėl turimų įgūdžių trūkumo vėluojama investuoti į ilgalaikes struktūrines problemas, pavyzdžiui, klimato kaitą. Taip pat, su žaliąja pertvarka susijusios kompetencijų ugdymo galimybės turi būti prieinamos ne tik pačios aukščiausios kvalifikacijos darbuotojams, o visų lygių darbuotojams.
Egzistuoja daug žaliajai pertvarkai reikalingų įgūdžių ar kompetencijų modelių. EBPO publikacijoje išskiriamos trys grupės:
- Techniniai įgūdžiai: jie apima profesinius ar sektorinius įgūdžius, reikalaujančius techninių ekspertinių žinių, pavyzdžiui, apie gamybos procesus, mašinų veikimą ir kitas tam tikros srities ar pramonės šakos specializuotas užduotis.
- Tarpdalykiniai įgūdžiai: tai perkeliamieji (universalieji) įgūdžiai, kuriuos galima pritaikyti įvairiose darbo vietose, pramonės šakose ar situacijose. Šie įgūdžiai yra labai svarbūs norint įveikti įvairius iššūkius ir atlikti įvairias užduotis, taip didinant bendrą asmenų universalumą ir jų galimybes įsidarbinti. Tokių įgūdžių pavyzdžiai: bendravimo, komandinio darbo, problemų sprendimo, gebėjimo prisitaikyti ir vadovavimo įgūdžiai.
- Tvarumo kompetencijos: jos apima socialinių ir ekologinių sistemų tarpusavio ryšių supratimą, kritinį, kūrybinį ir sisteminį mąstymą, polinkį veikti ir bendradarbiauti su kitais, kuriant tvarią ateitį.
Pagal žaliosios pertvarkos principus persiorientuojančiai darbo rinkai reikia darbuotojų su kompleksiniu įgūdžių ir kompetencijų rinkiniu, apimančiu tiek techninius įgūdžius, tiek ir įgūdžius, įgalinančius socialinio elgesio pokyčius, bei įgūdžius, skirtus inovacijoms mobilizuoti, sisteminio mąstymo ir verslumo įgūdžius. Todėl „svarbu neapsiriboti vien diskusijomis apie techninius įgūdžius, reikalingus perėjimui prie žaliosios ekonomikos, ir atkreipti dėmesį į platesnį įgūdžių rinkinį, reikalingą naujoms ir paklausioms darbo vietoms (OECD, 2024)“:
- įgūdžiai nėra savaime „žalieji“; jų poveikis aplinkai priklauso nuo to, kaip jie taikomi, ir koks yra asmens požiūris į tvarumą;
- „žaliosioms profesijoms“ ypač svarbiais įgūdžiais laikomi kritinis mąstymas, stebėsena, aktyvus mokymasis, problemų sprendimas ir sprendimų priėmimas, informacijos apdorojimo, socialiniai ir emociniai bei metakognityviniai gebėjimai, klimato raštingumas, raštingumo, skaičiavimo ir STEM įgūdžiai (OECD 2023, 2024).
Publikacijoje pripažįstama, kad profesinio mokymo programos tradiciškai rengia profesijoms, daliai kurių dėl žaliosios pertvarkos kyla pakeitimo rizika (OECD, 2023), tačiau, nemaža dalis „žaliųjų“ darbo vietų yra techninio pobūdžio, ir kompetencijas joms gali suteikti būtent profesinio mokymo sistema. Publikacijoje akcentuojamos trys priemonės, kurios gali padėti pritaikyti profesinio mokymo pasiūlą prie žaliosios pertvarkos konteksto:
- pirminio profesinio rengimo programų vidurinio, povidurinio ir aukštojo mokslo lygmenimis pritaikymas naujoms ir atsirandančioms profesijoms bei profesijoms, kurių turinys sparčiai keičiasi dėl žaliosios pertvarkos;
- naujų ir lankstesnių galimybių darbo jėgos kompetencijoms tobulinti ir persikvalifikuoti, panaudojant tęstinio profesinio mokymo paslaugas, sukūrimas;
- pereinamumo tarp profesinio mokymo ir aukštojo mokslo studijų gerinimas, kadangi duomenys rodo, kad su žaliąja pertvarka susijusiomis užimtumo galimybėmis sėkmingiau pasinaudoja aukštesnio lygio kvalifikacijas turintys darbuotojai (OECD, 2023).
Taip pat pabrėžiama, kad žaliosios pertvarkos kontekste svarbu investuoti į profesijos mokytojų kvalifikaciją, siekiant kad jie geriau jaustų pokyčius darbo vietose. Tam pasitarnauti gali ir Europoje steigiami Profesinio mokymo kompetencijos centrai (Centres of Vocational Excellence (CoVE)), dalis jų specializuojasi būtent žaliosios pertvarkos srityje.
Daugiau informacijos:
OECD (2025), Empowered Citizens, Informed Consumers and Skilled Workers: Designing Education and Skills Policies for a Sustainable Future (Įgalinti piliečiai, informuoti vartotojai ir kvalifikuoti darbuotojai: Švietimo ir įgūdžių politikos kūrimas tvariai ateičiai), OECD Publishing, Paris, https://doi.org/10.1787/311cdbeb-en.
Susijusi informacija:
Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras (2024). Profesinio mokymo turinio atnaujinimo, atliepiant žaliąją pertvarką, rekomendacinės gairės
Ši apžvalga parengta įgyvendinant „Erasmus+“ programos projektą „Lietuvos kvalifikacijų sistemos stiprinimas per strateginį bendradarbiavimą ir LTKS ir EKS populiarinimą“, Nr. 101163568 (EQF for LT).
Informacija apie LTKS: www.ltks.lt
Finansuoja Europos Sąjunga. Tačiau išreikštas požiūris ar nuomonės yra tik autoriaus ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos arba Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ar nuomones. Nei Europos Sąjunga, nei paramą teikianti institucija nėra už juos atsakinga.
