Įgyvendinant „Erasmus+“ programos projektą „Lietuvos kvalifikacijų sistemos stiprinimas per strateginį bendradarbiavimą ir LTKS ir EKS populiarinimą“, Nr. 101163568 (EQF for LT) buvo atlikta darbdavių ir ekspertų apklausa, siekiant įvertinti, kaip darbdaviai vertina kvalifikacijų svarbą, šių vertinimų motyvus ir prielaidas kvalifikacijų sandaros kryptingumui tobulinti. Jau galima susipažinti su tyrimo ataskaita, kuri buvo parengta, remiantis kiekybiniu ir kokybiniu tyrimais.
Kiekybinį tyrimą atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „UAB Spinter tyrimai“. Iš viso apklausta 316 respondentų – įvairaus dydžio gamybos, prekybos, fizinių paslaugų (įskaitant statybą) ir profesinių (intelektinių) paslaugų įmonių vadovų iš visos Lietuvos. Atrenkant respondentus buvo naudotas kvotinės atrankos metodas.
Kiekybiniu tyrimu siekta išsiaiškinti:
- respondentų požiūrį į naujai samdomų darbuotojų turimus valstybės pripažįstamus jų kvalifikaciją liudijančius dokumentus;
- respondentų veiksmus, priimant naujai samdomą darbuotoją, kai jis nepateikia valstybės pripažįstamo jo kvalifikaciją liudijančio dokumento;
- darbdavių poreikį, samdant naują darbuotoją, atsižvelgti į jo valstybės pripažįstamuose kvalifikacijos dokumentuose įrašytą įgytos kvalifikacijos lygį;
- respondentų požiūrį į jų darbuotojų siekį darbo įmonėje metu tobulinti savo kvalifikaciją;
- respondentų susipažinimą su Lietuvoje galiojančia suaugusiųjų neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimo tvarka.
Darbdavių požiūris į naujai samdomų darbuotojų turimus valstybės pripažįstamus jų kvalifikaciją liudijančius dokumentus
Apklausa parodė, kad kiek daugiau nei pusė visų respondentų, samdant naują darbuotoją, didžiausią dėmesį skiria kandidato turimiems gebėjimams ir truputį atsižvelgia į jo turimus kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Tik maždaug dešimtadalis visų apklaustų respondentų nurodė, kad priimant naują darbuotoją yra vertinami vien tik jo turimi valstybės pripažįstami turimos kvalifikacijos dokumentai. Net penktadaliui visų respondentų apskritai nėra svarbūs kandidatų turimi valstybės pripažįstami kvalifikacijos pažymėjimai. Tokį respondentų atsakymų pasiskirstymą galėtų paaiškinti kitų apklausų rezultatai, signalizuojantys, kad darbuotojų trūkumas yra svarbiausias Lietuvos darbdavių veiklos iššūkis.
Pav. Darbdaviui samdant naują darbuotoją svarbūs jo kvalifikacijos įrodymai bendrai ir pagal darbdavio įmonės dydį (proc.)
Ar pasitaiko atvejų, kai į darbą nepriimamas asmuo, kuris gal ir turi pakankamų gebėjimų, bet neturi jokio valstybės pripažįstamo dokumento?
Maždaug trečdalis apklaustų darbdavių nurodė, kad jų veikloje tikrai arba ko gero buvo atvejų, kai kandidatas nebuvo priimtas į darbą, nes neturėjo oficialių savo kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, o maždaug trims penktadaliams respondentų tokio atvejo ko gero ar tikrai nebuvo atsitikę.
Pav. Atvejai, kai darbuotojas nebuvo įdarbintas dėl to, kad neturėjo oficialių savo kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų pagal darbdavio įmonės veiklos sritį (proc.)
Ar įdarbinant naują darbuotoją yra svarbu, kurio lygio kvalifikacija įrašyta jo turimuose kvalifikacijos dokumentuose?
Maždaug trys penktadaliai respondentų nurodė, jog į naujo darbuotojo turimos kvalifikacijos lygį yra atkreipiamas dėmesys, nors naujo darbuotojo kvalifikacijos lygį rimtai vertina 16 proc. visų respondentų. Nieko nežinantys apie LTKS nurodė maždaug 8 proc. respondentų. Tarp pasirinkusiųjų atsakymą, jog jiems svarbūs vien tik valstybės pripažįstami naujo darbuotojo kvalifikaciją liudijantys dokumentai, akivaizdžiai daugiau respondentų, manančių, kad naujo darbuotojo įgytas kvalifikacijos lygis yra labai svarbus, arba į šį lygį yra atkreipiamas dėmesys. Pažymėtina, kad nurodžiusių, jog nežino apie LTKS, yra tiek tarp respondentų, kuriems valstybės pripažįstami kvalifikacijos dokumentai yra svarbūs, tiek tarp respondentų, kuriems svarbūs kiti naujo darbuotojo gebėjimus įrodantys liudijimai, tiek ir tarp respondentų, kuriems yra svarbiausi turimi, tegul ir dokumentais nepatvirtinti, naujų darbuotojų gebėjimai. Visais atvejais apie LTKS nieko ar beveik nieko nežinantys respondentai sudaro respondentų mažumą.
Pav. Naujo darbuotojo kvalifikacijos lygio svarba darbdaviui bendrai ir pagal darbdavio įmonės dydį (proc.)
Darbdavių požiūris į savo darbuotojų kvalifikacijos kėlimą
Apklausos dalyviai pagal savo atsakymus pasidalino į tris nelabai lygias dalis – beveik du penktadaliai respondentų mano, kad darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas yra darbuotojo reikalas, bet darbdavys turėtų jį už tokį tobulinimąsi skatinti, maždaug trečdalis respondentų įsitikinę, kad darbdavio reikalas yra remti ir skatinti savo darbuotojų tobulinimąsi ir kiek mažesnė dalis, 28 proc. respondentų, savo darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą laiko tik šių darbuotojų reikalu. Įdomu, kad tarp respondentų, manančių, jog, įdarbinant naują darbuotoją, svarbiausi yra jo turimi valstybės pripažįstami kvalifikaciją įrodantys dokumentai, dažniau yra įmonių vadovų, įsitikinusių, kad darbuotojo kvalifikacijos kėlimas yra šio darbuotojo reikalas, o tarp respondentų, kurie su išlygomis ar be jų mano, kad įdarbinant naują darbuotoją, svarbiausi turi būti jo turimi gebėjimai, o ne oficialūs tų gebėjimų įrodymai, daugiau yra įmonių vadovų, manančių, kad darbdaviai turi remti ir skatinti savo darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą
Pav. Darbdavių požiūris į savo darbuotojų kvalifikacijos kėlimą bendrai ir pagal darbdavio įmonės dydį (proc.)
Darbuotojų kompetencijų pripažinimo galimybės žinojimas
Maždaug trys penktadaliai respondentų nurodė bent kažką girdėję apie neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimo procedūras. Kita vertus, truputį daugiau nei pusė respondentų (tiek girdėjusių apie kompetencijų pripažinimo procedūras, tiek ir apie tai nežinančių) norėtų daugiau sužinoti apie tokį įgytų kompetencijų pripažinimą ir tik trečdaliui respondentų neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimo procedūros nėra įdomios. Taigi, nors tik dešimtadaliui respondentų kompetencijų pripažinimo procedūros yra aiškios, labai didelei respondentų daliai papildomi paaiškinimai, kaip veikia kompetencijų pripažinimo sistema, jų pačių vertinimu, būtų naudingi.
Pav. Darbdavių susipažinimo su neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimo procedūromis lygis bendrai ir pagal darbdavio įmonės dydį (proc.)
Kiekybinio tyrimo metu gauti statistiniai duomenys buvo interpretuoti kokybinio ekspertinio tyrimo metu. Remiantis kiekybinio ir kokybinio tyrimų rezultatais, buvo parengtos rekomendacijos dėl Lietuvos kvalifikacijų sandaros tobulinimo.
Su ataskaita ir rekomendacijomis galima susipažinti čia Darbdavių požiūrio į kvalifikacijas ir Lietuvos kvalifikacijų sandarą tyrimo ataskaita.pdf.
Ši apžvalga parengta įgyvendinant „Erasmus+“ programos projektą „Lietuvos kvalifikacijų sistemos stiprinimas per strateginį bendradarbiavimą ir LTKS ir EKS populiarinimą“, Nr. 101163568 (EQF for LT).
Informacija apie LTKS: www.ltks.lt
Finansuoja Europos Sąjunga. Tačiau išreikštas požiūris ar nuomonės yra tik autoriaus ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos arba Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ar nuomones. Nei Europos Sąjunga, nei paramą teikianti institucija nėra už juos atsakinga.
