Mokymosi rezultatai – tai teiginiai apie tai, ką besimokantis asmuo žino, supranta ir sugeba daryti pasibaigus mokymosi procesui. Šiuolaikinės kvalifikacijos ir mokymo programos išreiškiamos mokymosi rezultatais. Mokymosi rezultatai yra vienas iš Europos ir nacionalinių kvalifikacijų sandarų principų. Šis modelis taip pat būdingas ir Lietuvai.
Naujausiame Europos profesinio mokymo plėtros centro (Cedefop) tyrime nagrinėjami konceptualieji, struktūriniai ir politiniai veiksniai, darantys įtaką mokymo turinį apibrėžiančiuose dokumentuose nustatytų mokymosi rezultatų įgyvendinimui. Leidinys parengtas remiantis situacijos dešimtyje šalių (Bulgarijoje, Airijoje, Prancūzijoje, Lietuvoje, Maltoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje, Suomijoje) analize, interviu su suinteresuotaisiais asmenimis bei 2023 m. spalio mėn. vykdyta profesinio mokymo įstaigų atstovų apklausa, kurioje dalyvavo 482 respondentai.
Pristatome įdomesnes tyrimo įžvalgas.
- Publikacijoje daroma išvada, kad mokymosi rezultatais grindžiami mokymo turinio įtaką darė skirtingos minties mokyklos, jų kilmė, kontekstas yra skirtingi. Todėl nėra vieno teisingo būdo, kaip juos taikyti.
- Daugumoje tirtų šalių valdžios institucijos organizuoja arba iš dalies finansuoja esamų ir būsimų profesijos mokytojų mokymą, kuris apima ir mokymosi rezultatų modelio (paradigmos) pristatymą. Tokie mokymai įvairiose šalyse skiriasi. Kai kuriose šalyse daugiausia dėmesio skiriama mokymosi rezultatų taikymui (pvz., Lenkijoje), o kitose mokymai yra bendresnio pobūdžio ir, be kitų aspektų, apima ir mokymosi rezultatų temą (pvz., Maltoje). Lenkijoje Švietimo ministerija per Švietimo plėtotės centrą reguliariai organizuoja internetinius kursus „Profesinio mokymo programų rengimas“. Jie siūlomi reguliariai ir yra populiarūs profesijos mokytojų tarpe.
- Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Airijoje, Prancūzijoje, Maltoje, Nyderlanduose ir Suomijoje, mokymosi rezultatais grindžiamas (kartais kompetencijomis grindžiamas) mokymo turinio modelis yra integruotas į mokytojų rengimo programų struktūrą, t. y. profesijos mokytojų rengimo programose remiamasi pedagogikos teorijomis ir jos siejamos su mokymosi rezultatų paradigma. Nors konkrečios pedagoginės teorijos dažnai neįvardijamos, tačiau aiškus dėmesys skiriamas pedagoginėms teorijoms ir paradigmoms, glaudžiai susijusioms su mokymosi rezultatais, įskaitant į besimokantįjį orientuotą pedagogiką ir patirtinį mokymąsi. Vis dėl to, daugumoje šalių mokymas apie mokymosi rezultatų paradigmą yra labiau netiesioginis.
- Daugiau nei 75 proc. apklaustų profesijos mokytojų mokymuose buvo pristatyti tam tikri mokymosi rezultatų paradigmos teoriniai pagrindai (dauguma apklausoje dalyvavusių Lietuvos mokytojų teigė, kad nebuvo išsamiau supažindinti su mokymosi rezultatų teorija). Europos lygiu, pusė visų apklausos respondentų jaučiasi pasirengę dirbti su mokymosi rezultatais grindžiamomis mokymo programomis, o 39 proc. jaučiasi tam nepasirengę. Tai rodo, kad mokymai apie teorinius mokymosi rezultatų modelio principus, išlieka aktualūs.
- Nors dauguma tyrimo metu apklaustų profesinio mokymo įstaigų atstovų pritaria mokymosi rezultatų metodo taikymui, nes jis siejamas su nauda tiek mokytojams, tiek besimokantiesiems, dalis turi kritinių pastabų tam, kaip mokymosi rezultatų (kompetencijų) metodas įgyvendinamas profesinio mokymo sistemoje. Tai atitinka teorijos darbuose pastebėtą kritiką mokymosi rezultatų paradigmai. Pavyzdžiui, kvestionuojama, ar mokymosi rezultatai turėtų būti įgyvendinami pagal linijinį, griežtą modelį ar labiau dinamišką, skirtą tiek mokinių profesiniam, tiek asmeniniam augimui. Kitų nuomone, mokymosi rezultatų paradigma susiaurina mokymo turinį ir per daug akcentuoja paruošomimą darbo rinkai, taip nustumdama į šalį labiau transformuojančias suaugusiųjų švietimo formas. Daliai mokytojų trūksta praktinės informacijos, kaip taikyti mokymosi rezultatus rengiant mokymo programas ir organizuojant vertinimą. Dar kiti mokymosi rezultatų metodą sieja su skubotu Europos politikos priėmimu, dėl ko kyla problemų ją įsisavinant ir įgyvendinant mokytojų praktikoje.
- Kiekybinė mokytojų apklausa parodė, kad profesijos mokytojai mano, kad mokymosi rezultatų didžiausia nauda yra besimokančiųjų įsitraukimas. Didžioji dauguma respondentų „tvirtai sutinka“ arba yra „linkusi sutikti“, kad mokymosi rezultatų naudojimas daro jų mokymąsi labiau orientuotu į besimokantįjį (86 proc.), padeda jiems reaguoti į besimokančiųjų įvairovę ir įtraukti visus besimokančiuosius į mokymosi procesą (81,3 %) ir padeda mokiniams prisiimti didesnę atsakomybę už savo mokymąsi (76,4 proc.).
- Dauguma respondentų „visiškai sutinka“ arba „linkę sutikti“, kad mokymosi rezultatų naudojimas „palengvina mokinių pažangos stebėseną ir mokinių pasiekimų vertinimą“ (81 proc.), „daro [jų] mokymą ir (arba) mokymąsi lankstesnį“, kalbant apie studentų mokymo ir (arba) mokymosi metodus, turinį ir vertinimą (80,3 %) ir „padeda tobulinti jų profesionalumą ir bendradarbiavimą su kitais mokytojais ir (arba) instruktoriais“ (75,2 %).
- Tačiau daugiau nei pusė respondentų (54,8 proc.) mano, kad „mokymosi rezultatų apibrėžimas nacionaliniu ir (arba) regioniniu lygmeniu stiprina biurokratinę mokytojų kontrolę“. 51,7 proc. apklaustų mokytojų kvalifikacijos ir (arba) programos dokumentuose pateikiamus mokymosi rezultatus apibūdina kaip „pernelyg miglotus ir dviprasmiškus“.
- Profesijos mokytojams mokymus organizuojančių atstovų nuomone, mokymosi rezultatų naudojimas didina mokymo ir mokymosi skaidrumą, suteikia laisvės mokytojams pasirinkti mokymo metodus ir būdus, kaip ugdyti kompetencijas, apibrėžtus nacionaliniuose dokumentuose.
Daugiau informacijos:
Cedefop. (2024). The influence of learning outcomes on pedagogical theory and tools. Publications Office of the European Union. Cedefop research paper. http://data.europa.eu/doi/10.2801/518367
Ši apžvalga parengta įgyvendinant Erasmus+ programos projektą „Lietuvos kvalifikacijų sistemos stiprinimas per strateginį bendradarbiavimą ir LTKS ir EKS populiarinimą“, Nr. 101163568 (EQF for LT).
Informacija apie LTKS: www.ltks.lt
