Paskelbta nauja apžvalga “Kvalifikacijų ir įgūdžių matomumo didinimas: nacionalinių kvalifikacijų sandarų (NKS) potencialas Įgūdžių sąjungoje” (Making qualifications and skills more visible: The potential of national qualifications frameworks (NQFs) in the Union of Skills), kurią parengė Europos profesinio mokymo plėtros centras (CEDEFOP). Ji remiasi 2025 m. atnaujintu Nacionalinių kvalifikacijų sandarų (NKS) inventoriumi ir 2024 m. apklausa apie NKS / Europos kvalifikacijų sandarų (EKS) įgyvendinimą, naudojimą ir poveikį.
Viena iš ryškiausių stebimų NKS tendencijų – vis didesnis NKS lankstumas ir didesnė aprėptis, kai į sandaras įtraukiamos kvalifikacijos, suteikiamos už formaliojo švietimo ribų. Tokių šalių pavyzdžiai – Austrija, Nyderlandai, Švedija ir Lenkija. Tai padeda šalims reaguoti į iššūkius, pavyzdžiui, didinti naujų mokymosi formų matomumą, pripažinti žinias ir įgūdžius, nepaisant to, kaip jie įgyti, ir spręsti įgūdžių trūkumų ir neatitikimo problemas. Paprastai tokių neformalių kvalifikacijų procedūromis, pareiškėjų pritraukimu ir jų konsultavimu rūpinasi paskirtos organizacijos (dažnai EKS nacionaliniai koordinavimo punktai). Neformalių kvalifikacijų paraiškų vertinime ir lygių nustatymo sprendimų tvirtinime gali dalyvauti suinteresuotųjų šalių komitetai, ypač sektorių komitetai, ir nepriklausomi ekspertai. Šalys skirtingomis priemonėmis siekia užtikrinti į NKS įtrauktų kvalifikacijų kokybę: kai kurios diegia sudėtingas procedūras su kriterijais neformalioms kvalifikacijoms, kitos įveda kokybės reikalavimus, tačiau kartu stengiasi ir skatinti tokias iniciatyvas (Danijos pavyzdys). Dažniausi kriterijai – mokymosi rezultatais grįsta kvalifikacija, atitiktis darbo rinkos poreikiams ir aiškūs kompetencijų vertinimo metodai. Taip pat, penkios ES narės jau turi procedūras tarptautinių kvalifikacijų įtraukimui į NKS ir vis daugiau šalių svarsto apie mikrokredencialus (baigimo pažymėjimu patvirtinamas trumpesnės trukmės švietimo programas (modulius) arba pažymėjimu patvirtintą pripažintų kompetencijų rinkinį). 2024 m. 18 ES šalių narių teigė, kad mikrokredencialo tipo kvalifikacijos jau yra įtrauktos į NKS.
Remiantis ES šalių narių atsakymais, pagrindinės NKS taikymo sritys yra kvalifikacijų kūrimas ir atnaujinimas, kokybės užtikrinimas ir užsienio kvalifikacijų pripažinimas. Dėl šių taikymo sričių, NKS ir yra labiausiai žinomos švietimo organizacijoms. NKS lygių aprašai naudojami kuriant, peržiūrint ar atnaujinant kvalifikacijas ar mokymo programas. Teikėjai taip pat naudoja NKS / EKS lygius viešinant savo programas ir kvalifikacijas visuomenei (Airija, Estija, Malta, Austrija, Portugalija). 19 šalių NKS yra kokybės užtikrinimo procedūrų dalis, kai atitikimas NKS lygių aprašams arba NKS grįstiems kvalifikacijų standartams yra vienas iš kriterijų programoms akredituoti. Pripažįstant užsienio kvalifikacijas NKS naudojimas gali būti įteisintas teisės aktais, jos taikomos pripažinimo procedūrose arba naudojamos kaip papildomas informacijos šaltinis.
Nagrinėjant NKS poveikį, išskirtos šios sritys:
- Aiškesnis kvalifikacijų supratimas ir palyginamumas. Daugelyje šalių NKS palengvino kvalifikacijų supratimą ir sudarė sąlygas jas lengviau palyginti nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu. Tai padeda tiek mokiniams, tiek darbdaviams priimti pagrįstus sprendimus dėl mokymosi ar įdarbinimo.
- Tarptautinis pripažinimas ir judumas. NKS ir EKS supaprastino kvalifikacijų palyginamumą tarp šalių, paskatino mokinių ir darbuotojų mobilumą. Tam padeda kvalifikacijų duomenų bazės, NKS / EKS lygių nurodymas ir aiškūs kvalifikacijų lygių aprašai.
- Skaidresnės kvalifikacijų sistemos. Įtraukiant į kvalifikacijų sistemą įvairias kvalifikacijas, didėja visos kvalifikacijų sistemos skaidrumas. Daugumoje šalių NKS reikšmingai prisidėjo prie mokymosi rezultatų įtvirtinimo kvalifikacijų kūrime ir standartuose. Mokymosi rezultatų (learning outcomes) taikymas sukuria bendrą kalbą tarp skirtingų švietimo sektorių ir darbo rinkos, gerina tarpusavio supratimą bei kvalifikacijų pripažinimą.
- Neformaliojo mokymosi ir savišvietos pripažinimo stiprinimas. NKS didina pasitikėjimą kompetencijų pripažinimo procedūromis ir įgalina formaliojo ir neformaliojo mokymosi sąsajas. Daugelyje šalių NKS lygiai, jų aprašai ar NKS-grįsti kvalifikacijų standartai naudojami kompetencijų pripažinimo procedūrose.
- Bendradarbiavimo skatinimas. Daugelis šalių mato NKS poveikį ir švietimo institucijų, darbo rinkos ir kitų suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimo stiprinimui. Vertinama, kad prie NKS įgyvendinimo prisideda ir tokios bendradarbiavimo platformos, kaip sektoriniai profesiniai komitetai, ir šis bendradarbiavimas padeda geriau atliepti darbo rinkos poreikius ir didinti asmenų įsidarbinamumą.
Apžvalgoje daroma išvada, kad nacionalinės kvalifikacijų sandaros sudaro tvirtą pagrindą regioniniams iššūkiams spręsti ir reaguoti į pasaulines tendencijas. Taip pat įvertintos sritys, kuriose reikia daugiau pastangų. Tarp jų, mokinių, darbuotojų, darbo ieškančių asmenų ir darbdavių informavimas apie NKS ir jų naudojimą per tikslingas informacines kampanijas, tolesnis kvalifikacijų duomenų bazių susiejimas skaitmeninėmis technologijomis, efektyvesnis dirbtinio intelekto teikiamų galimybių naudojimas.
Taip pat kviečiame peržiūrėti 2025 m. gruodžio 9 d. Cedefop organizuoto webinaro „Nacionalinės kvalifikacijų sandaros praktikoje: koks jų potencialas Įgūdžių sąjungai? (National qualifications frameworks in action: what is their potential for the Union of Skills?) įrašą. Webinaro metu politikams, socialiniams partneriams, ekspertams, tyrėjams buvo pristatyta, kaip kinta nacionalinės kvalifikacijų sandaros, ir kokios yra šalių, dalyvaujančių Europos kvalifikacijų sandaros procese, tendencijos. Taip pat pristatytas NKS internetinis įrankis (NQF on-line tool).
Ši apžvalga parengta įgyvendinant „Erasmus+“ programos projektą „Lietuvos kvalifikacijų sistemos stiprinimas per strateginį bendradarbiavimą ir LTKS ir EKS populiarinimą“, Nr. 101163568 (EQF for LT).
Informacija apie LTKS: www.ltks.lt
inansuoja Europos Sąjunga. Tačiau išreikštas požiūris ar nuomonės yra tik autoriaus ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos arba Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ar nuomones. Nei Europos Sąjunga, nei paramą teikianti institucija nėra už juos atsakinga.
