Europass portale galima susipažinti su Lietuvos kvalifikacijų sandaros susiejimo su Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandara ir Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sandara atnaujinta ataskaita. Nacionalinė ataskaita buvo peržiūrėta ir atnaujinta 2023 m. įgyvendinant Erasmus+ programos projektą „Europos kvalifikacijų sandaros įgyvendinimas Lietuvoje“ (EQF in LT, projekto numeris: 101051327). 2024 m. kovo mėn. atnaujinta ataskaita buvo pristatyta Europos kvalifikacijų sandaros (EKS) patariamojoje grupėje. Galutinis ataskaitos variantas buvo papildytas informacija atliepiant kitų šalių ir tarptautinių organizacijų komentarus ir paskelbtas Europass portale, kuriame publikuojamos ir kitų Europos šalių ataskaitos.
Atnaujintoje ataskaitoje pristatoma Lietuvos kvalifikacijų sandaros (LTKS) diegimo patirtis bei susiję švietimo sistemos pokyčiai po 2012 m., kai buvo parengta ir pristatyta pirmoji susiejimo ataskaita. Ataskaita apima visas švietimo grandis – bendrąjį ugdymą, profesinį mokymą ir studijas, taip pat aptariami veikiantys neformaliojo mokymosi ir savišvietos pripažinimo mechanizmai. Ypatingas dėmesys skiriamas ugdymo, mokymo ir studijų rezultatų paradigmos diegimui bei kvalifikacijų formavimo ir suteikimo kokybės užtikrinimo instrumentų plėtrai. Ataskaitoje pateikiami peržiūrėti atsakymai į 10 nacionalinių kvalifikacijų sandarų (NKS) ir EKS susiejimo kriterijų, taip pat identifikuojami su LTKS diegimu susiję iššūkiai bei pristatomi LTKS plėtros planai artimiausiais metais. Atskiras skyrius skirtas LTKS atitikčiai Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sandarai (EAME-KS) pristatyti.
NKS ir EKS susiejimas skirtas nustatyti ir argumentuoti atitiktį tarp nacionalinių kvalifikacijų lygių ir aštuonių EKS lygių. EKS veikia kaip bendra atskaitos sistema ir sukuria mechanizmus, kurie palengvina visų lygių kvalifikacijų, apimančių bendrąjį ugdymą, profesinį mokymą ir aukštąjį mokslą, tarptautinį pripažinimą, tuo padidinant asmenų teritorinį ir profesinį judumą. Kvalifikacijų sandarų susiejimo procesas vykdomas vadovaujantis ES Tarybos ir Parlamento rekomendacija dėl EKS. Pirmoji LTKS ir EKS susiejimo ataskaita buvo parengta ir pristatyta 2012 m.
Atnaujinant ataskaitą dalyvavo bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, aukštojo mokslo sektoriams ir socialiniams partneriams atstovaujantys ekspertai, procesą koordinavo Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras. Kaip ir numatyta EKS rekomendacijoje, susiejimo procese dalyvavo trys tarptautiniai ekspertai.
LTKS: pagrindiniai faktai
| Lietuvos kvalifikacijų sandara (LTKS) – Lietuvos Respublikoje nustatytų kvalifikacijų, grindžiamų asmens veiklai reikalingomis kompetencijomis, lygių sistema. LTKS sudaro 8 kvalifikacijų lygiai, besiskiriantys veiklos, kurią atlikti yra pasirengęs kvalifikaciją įgijęs asmuo sudėtingumu, savarankiškumu ir kintamumu. LTKS lygiai atitinka Europos kvalifikacijų sandaros (EKS) lygius. LTKS apima įvairių sektorių: bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo studijų kvalifikacijas ir programas. Pagrindinės LTKS taikymo sritys: – profesinių standartų, studijų pakopų aprašų ir studijų krypčių aprašų rengimas ir tvirtinimas; – kvalifikacijų ir jų vienetų lygio nustatymas; – profesinio mokymo ir studijų programų kūrimas ir įgyvendinimas; – Įvairiais būdais įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas; – kvalifikacijų, įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, vertinimas ir pripažinimas; – suteiktos kvalifikacijos lygio nurodymas kvalifikacijos dokumentuose; – Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro tvarkymas; – profesinis informavimas ir konsultavimas. |
Suteikiamos kvalifikacijos ir jas patvirtinantys dokumentai Lietuvoje
| LTKS lygis | Kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas | EKS lygis |
| 8 | Daktaro diplomas | 8 |
| 7 | Magistro diplomas | 7 |
| 6 | Bakalauro diplomas Profesinio bakalauro diplomas Studijų pažymėjimas baigus pedagogų rengimo studijas | 6 |
| 5 | Trumpųjų studijų diplomas Profesinio mokymo diplomas | 5 |
| 4 | Profesinio mokymo diplomas Brandos atestatas | 4 |
| 3 | Profesinio mokymo diplomas Pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas | 3 |
| 2 | Profesinio mokymo diplomas | 2 |
| 1 | Profesinio mokymo diplomas* Pradinio išsilavinimo pažymėjimas | 1 |
* Šiuo metu 1-ojo lygio kvalifikacijos neteikiamos.
Ataskaitos pagrindiniai radiniai:
- Patvirtinta atitiktis tarp 1-8 LTKS ir EKS lygių ir LTKS 6, 7 ir 8 lygių susiejimas atitinkamai su EAME-KS pirmąja, antrąja ir trečiąja pakopomis.
- Kaip ir rekomenduojama EKS rekomendacijoje, daugumoje kvalifikacijos įgijimą liudijančių dokumentų nurodomi LTKS ir EKS lygiai. LTKS ir EKS lygiai Lietuvoje išduodamuose profesinio mokymo diplomuose ir pažymėjimuose nurodomi nuo 2012 m., aukštojo mokslo diplomų priedėliuose ir studijų pažymėjimuose – nuo 2016 m., pradinio išsilavinimo pažymėjime, pagrindinio išsilavinimo pažymėjime ir brandos atestate – nuo 2023 m. LTKS ir EKS lygiai taip pat nurodomi prie kvalifikacijų informacijos Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre.
- Lietuvos profesinio mokymo ir aukštojo mokslo srityse pasiektas didelis proveržis diegiant mokymosi rezultatų paradigmą. Profesinio mokymo sistemoje tam pasitarnavo profesinių standartų sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas bei profesinio mokymo turinio moduliarizacija, o aukštajame moksle studijų rezultatų sampratos diegimą paskatino nacionaliniai procesai (studijų krypčių aprašų sistema) ir Europos aukštojo mokslo erdvės kūrimo procesai (Europos aukštojo mokslo erdvės nuostatų ir ypač Dublino aprašų įgyvendinimas, perėjimas prie ECTS kreditų aukštajame moksle).
- Bendrojo ugdymo rezultatų susiejimas su LTKS, perėjus prie kompetencijomis grindžiamo mokymo turinio, tapo skaidresniu. Pradinio ugdymo programos rezultatai siejami su 1-uoju kvalifikacijų lygiu, pagrindinio ugdymo programos rezultatai – su 3-iuoju kvalifikacijų lygiu, vidurinio ugdymo programos – su 4-uoju kvalifikacijų lygiu.
- Aukštajame moksle kokybės užtikrinimas paremtas Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis ir gairėmis (ESG). Profesinio mokymo sistemoje palyginti neseniai įdiegtas sistemingas kokybės užtikrinimo modelis, apimantis profesinio mokymo įstaigų pasirinktas vidines profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistemas, išorinį įvertinimą ir (arba) akreditavimą, grindžiamus Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos (EQAVET) nuostatomis. Periodiškai, atsižvelgus į profesinio mokymo kokybės stebėsenos rodiklius, atliekamas išorinis profesinio mokymo teikėjų veiklos vertinimas.
- Ataskaita atskleidė, kad nors teisės aktai numato kompetencijų ir mokymosi (studijų) rezultatų pripažinimo galimybes tiek profesinio mokymo, tiek aukštojo mokslo sektoriuose, sukurti ir įdiegti instituciniai kompetencijų pripažinimo mechanizmai, būtina plėtoti neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu įgytų pasiekimų vertinimo sistemos prieinamumą tiek Lietuvos piliečiams, tiek atvykusiems į Lietuvą dirbti ir mokytis.
- Identifikuotos sritys, kuriose rekomenduotina imtis veiksmų stiprinant LTKS poveikį, tarp jų: užtikrinti lengvesnį perėjimą tarp to paties ir skirtingų LTKS lygių švietimo programų, siekti įvairesnėms kvalifikacijoms atviresnės ir dinamiškesnės kvalifikacijų sistemos, skatinti LTKS 5 lygio kvalifikacijų atsiradimą ir jų suteikimą įvairiais būdais, plėtoti individualių paskyrų sistemą ir integruoti per ją teikiamą mokymą į LTKS, aktyviau vykdyti EKS ir LTKS viešinimo iniciatyvas, periodiškai atlikti LTKS pokyčių ir poveikio nacionalinei švietimo sistemai vertinimą. Detaliau apie LTKS įgyvendinimo sritis, kuriose būtina imtis veiksmų sprendžiant LTKS įgyvendinimo iššūkius.
Lietuvos kvalifikacijų sandaros susiejimo su Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandara ir Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sandara nacionalinę ataskaitą galima rasti: https://europass.europa.eu/system/files/2024-09/LithuanianNQF-EQF-referencing-report-2024.pdf
Informacija apie LTKS: www.ltks.lt
Finansuoja Europos Sąjunga. Tačiau išreikštas požiūris ar nuomonės yra tik autoriaus ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos arba Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ar nuomones. Nei Europos Sąjunga, nei paramą teikianti institucija nėra už jas atsakinga.
