2025 m. kovo 5 d. oficialiai paskelbta Įgūdžių sąjunga (angl. theUnion of Skills).
Įgūdžių Sąjungos tikslas – remti kokybiškų, įtraukių ir pritaikomų švietimo, mokymo ir įgūdžių sistemų kūrimą Europos Sąjungos (ES) konkurencingumui padidinti. Ji suteiks galimybę užtikrinti geresnius gyventojų bazinius įgūdžius, suaugusiesiems visą gyvenimą kelti kvalifikaciją ir persikvalifikuoti, Europos Sąjungos įmonėms lengviau rasti darbuotojų, taip pat pritraukti ir išlaikyti Europos ekonomikai reikalingų įgūdžių turinčių specialistų.
Kaip teigiama iniciatyvą pristatančiame komunikate „Atsižvelgiant į pasaulinę konkurenciją dėl talentų ir mažėjantį darbingo amžiaus gyventojų skaičių ES, Europos konkurencingumas priklauso nuo į ateitį orientuotų įgūdžių, kurie prisideda prie ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos“. Dokumente konstatuojamos problemos, su kuriomis susiduria Europos Sąjunga. Tarp jų – kvalifikuotų aukštojo mokslo ir profesinio mokymo absolventų trūkumas ir galimybių tobulėti ar keisti kvalifikaciją visą savo profesinį gyvenimą stoka. Pažymima, kad per profesinį mokymą ugdomi „žalieji“ įgūdžiai yra labai svarbūs pereinant prie žaliosios pertvarkos ir žiedinės ekonomikos. Vertinama, kad iš labiausiai Europos Sąjungoje trūkstamų profesijų du trečdaliai yra profesijos, kurioms paprastai reikalingas profesinis mokymas. Svarbiuose sektoriuose, pavyzdžiui, žemės ūkio ir žuvininkystės, gebėjimų trūkumas gali dar labiau padidėti, nes šiose profesijose dirba mažai jaunų darbuotojų (jaunesnių nei 30 metų), todėl kartų atnaujinimo poreikis tampa dar aktualesnis.
Įgūdžių Sąjunga apims keturias kryptis / ramsčius:
- įgūdžių, reikalingų kokybiškam darbui ir gyvenimui formavimas;
- darbo jėgos, dalyvaujančios skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos procesuose, ypač žemesnės ir vidutinės kvalifikacijos darbuotojų, įgūdžių tobulinimas ir perkvalifikavimas;
- įgūdžių laisvas judėjimas visoje ES, išnaudojant bendrosios rinkos potencialą;
- talentų pritraukimas, ugdymas ir išlaikymas.
Įgūdžių Sąjungoje numatytos ir konkrečios priemonės profesinio mokymo srityje, tarp jų:
- Pagrindinių įgūdžių veiksmų planas (paskelbtas 2025 m. kovo 5 d.), kuriuo numatoma stiprinti paramą baziniam raštingumui, matematikai, gamtos mokslams, skaitmeniniams įgūdžiams ir pilietiškumui, taip pat ir profesinio mokymo srities priemonėms.
- STEM švietimo veiksmų planas (paskelbtas 2025 m. kovo 5 d.), kuriame numatytos ES priemonės, STEM švietimui, taip pat ir profesiniame mokyme, skatinti, siekiant kad visoje ES padaugėtų talentų.
- Europos strategija profesiniam mokymui (2026 m.). Numatoma, kad strategijoje daugiausia dėmesio bus skiriama profesinio mokymo vaidmeniui remiant ES konkurencingumą ir inovacijas, ekonominę, teritorinę ir socialinę sanglaudą bei kartų kaitą, sprendžiant įgūdžių trūkumo ir neatitikties problemas, didinant profesinio mokymo patrauklumą, kokybę ir aktualumą darbo rinkai bei remiant judumą ir tarptautiškumą. Strategijoje taip pat bus atsižvelgiama į lyčių ir kitus stereotipus renkantis mokymąsi ir remiamasi profesinio mokymo teikiama nauda ir darbo rinkos rezultatais, kad profesinis mokymas taptų tokia pat vertinama mokymosi kryptimi kaip ir aukštasis mokslas, taip pat ir moterims.
- Individualių mokymosi paskyrų sistemų stiprinimas ir platesnis mikrokredencialų taikymas.
- Įgūdžių garantijos išbandymas. Numatoma parengti ir įdiegti bandomąjį projektą, siekiant užtikrinti, kad restruktūrizuojamuose sektoriuose arba sektoriuose, kuriuose gresia nedarbas, dirbantys darbuotojai turėtų galimybę toliau plėtoti savo karjerą kituose sektoriuose ir (arba) įmonėse.
- Tolesnė Europos pameistrystės aljanso plėtra.
- Europos profesinio mokymo diplomo (European VET diploma/label) inicijavimas. Siekiant palengvinti besimokančiųjų ir darbuotojų profesinio mokymo judumą, numatoma inicijuoti Europos profesinio mokymo diplomo ir (arba) ženklo kūrimo darbus. Remiamos programos „Erasmus+“, 2025-2026 m. valstybės narės ir profesinio mokymo paslaugų teikėjai dalyvaus bandomajame projekte, kurio tikslas – išbandyti tokį Europos profesinio mokymo diplomą ir (arba) ženklą.
- Tolesnė profesinio mokymo kompetencijos centrų (angl. Centres of Vocational Excellence) plėtra 2026-2029 m.
- Programos „Erasmus+“ stiprinimas. Numatoma stiprinti programos įtrauktį ir prieinamumą visiems, ypač daug dėmesio skiriant mažiau galimybių turintiems besimokantiesiems, taip pat ir profesinio mokymo srityje.
Taip pat numatyta sukurti Įgūdžių Sąjungos priežiūros mechanizmą ir įveiklinti savalaikę ir aktualią, nuoseklią ir koordinuotą įgūdžių ir švietimo stebėsenos platformą – Europos duomenų apie įgūdžius centrą (angl. European Skills Intelligence Observatory)
Daugiau informacijos:
Europos Komisijos Lietuvoje atstovybės pranešimas spaudai „Europos Komisija teikia siūlymus, kaip sparčiau plėtoti įgūdžius ir didinti ES konkurencingumą“: Europos Komisija teikia siūlymus, kaip sparčiau plėtoti įgūdžius ir didinti ES konkurencingumą – Europos Komisija
Įgūdžių Sąjungos komunikatas: Union of Skills communication | Employment, Social Affairs and Inclusion
Europos Komisijos svetainė, skirta Įgūdžių Sąjungai: Union of Skills – European Commission
Įgūdžių sąjunga trumpai (angl. Union of Skills Factsheet): https://ec.europa.eu/commission/presscorner/api/files/attachment/880647/Factsheet%20Union%20of%20Skills.pdf
Parengta įgyvendinant „Erasmus+“ programos projektą „Lietuvos kvalifikacijų sistemos stiprinimas per strateginį bendradarbiavimą ir LTKS ir EKS populiarinimą“, Nr. 101163568 (EQF for LT).
Informacija apie LTKS: www.ltks.lt
Finansuoja Europos Sąjunga. Tačiau išreikštas požiūris ar nuomonės yra tik autoriaus ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos arba Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ar nuomones. Nei Europos Sąjunga, nei paramą teikianti institucija nėra už tai atsakingos.
