2023 metais Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO), Europos mokymo fondas (ETF) ir Europos profesinio mokymo plėtros centras (CEDEFOP) išleido publikaciją „Global Inventory of National and Regional Qualifications Frameworks 2022. Volume I. Thematic chapters“. Publikacijoje pristatomos ekspertinės įžvalgos apie nacionalinių ir regioninių kvalifikacijų sandarų plėtrą. Pirmoje publikacijoje dalyje, remiantis 93 kvalifikacijų sandarų analize, apžvelgiamos kvalifikacijų sandarų įgyvendinimo tendencijos: jų tikslai, pobūdis, įgyvendinimo pažanga, poveikis švietimo reformoms, valdymo struktūros, ryškėjančios naujovės. Antroji dalis skirta mikrokredencialų vietai kvalifikacijų sistemose. Trečioje dalyje iš keturių perspektyvų (asmeninės, įgūdžių strategijos, sertifikavimo / kvalifikacijų perspektyvos, metodologinės perspektyvos) nagrinėjamas neformaliojo švietimo ir savišvietos pripažinimas. Ketvirtoji dalis skirta kvalifikacijų sistemų skaitmenizavimo, o penktoji – ankstesnio mokymosi pripažinimo, patvirtinimo ir akreditavimo skaitmenizavimo temoms.
Publikacijos autorių teigimu, nacionalinių kvalifikacijų sandarų (NKS) pagrindiniai tikslai yra šie
- Pagerinti kvalifikacijų skaidrumą, palyginamumą ir pripažinimą;
- Remti mokymąsi visa gyvenimą, kvalifikacijų prieinamumą, švietimo ir mokymo sistemų perimamumą;
- Remti neformalaus mokymosi pripažinimą;
- Remti švietimo reformas, gerinti švietimo ir mokymosi kokybę;
- Stiprinti švietimo ryšius su darbo rinka;
- Tobulinti kokybės užtikrinimo sistemas;
- Užtikrinti glaudesnę švietimo ir mokymo sistemos integraciją;
- Naudoti nacionalines sandaras kaip tarptautinio palyginamumo priemonę;
- Remti socialinę ir ekonominę plėtrą;
- Stiprinti bendradarbiavimą tarp skirtingų suinteresuotųjų šalių.
Minėtuosius tikslus galima suskirstyti į keturias atitinkamas kategorijas, susijusias su švietimo kokybės, skaidrumo ir perkeliamumo/perimamumo, ryšio tarp švietimo ir darbo rinkos, tarptautinių standartų gerinimu.
Publikacijoje pažymima, kad 8 kvalifikacijų lygių sistema daugelyje šalių (tarp jų ir Lietuvoje) yra dominuojanti. Visgi yra šalių, naudojančių 10 kvalifikacijų lygių sistemą, pavyzdžiui, Afrikoje 10 lygių sistemos modelis irgi yra labiausiai paplitęs. Kvalifikacijų sandaros remiasi kvalifikacijų lygių aprašais. Dažniausiai jie apima tris dimensijas: žinias, įgūdžius ir savarankiškumą bei atsakomybę (kartais dar vadinama kompetencija), kartais šie aspektai yra dar smulkiau aprašyti. Lietuvoje kvalifikacijų lygiai aprašyti per veiklos sudėtingumo, savarankiškumo ir kintamumo kriterijus.
Dažniausiai NKS apima bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, aukštojo mokslo ir suaugusiųjų švietimo kvalifikacijas, tačiau yra šalių, kur į sandaras įtrauktos tik tam tikro tipo kvalifikacijos. Tik nedidelė dalis kvalifikacijų sandarų šiuo metu atvertos kvalifikacijoms, teikiamos už formaliojo švietimo sistemų ribų. Tačiau pastebima, kad tai auganti tendencija, ypač Europoje ir Azijoje. Šios kvalifikacijos vadinamos įvairiai: ne-formaliosios kvalifikacijos, ne-reguliuojamos kvalifikacijos, dalinės kvalfiikacijos (units), darbo rinkos kvalifikacijos ir mikrokredencialai. Mikrokredancialų terminas ir apibrėžimas vis dar diskutuojamas ir autoriai pažymi, kad vis dar nėra sutarimo dėl šios sąvokos. Mikrokredencialais gali būti laikomos tiek formaliojo švietimo sistemoje, tiek darbo rinkoje įgyvendami mokymai. Mikrokredencialams priskiriami ir moduliai, ir tarptautiniai sertifikatai.
NKS sukūrimas gali būti greitas, tačiau įgyvendinimas užtrunka ilgiau, nes pakankamai sudėtinga įgyti suinteresuotųjų šalių pasitikėjimą. Palanki politinė ir socialinė-ekonominė aplinka yra vieni iš svarbiausių faktorių nacionalinių kvalifikacijų sandarų klestėjimui. Autorių vertinimu, 70 proc. iš jų nagrinėtų NKS yra aktyvavimo arba veikimo fazėse. Akcentuojama socialinių dalininkų įsitraukimo į NKS vystymą svarba ir kaip viena iš sėkmingų priemonių tam minima sektorinės kvalifikacijų sandaros.
Nacionalinių kvalifikacijų sandarų paskirtis yra padėti žmonėms bei suinteresuotosioms šalims (pvz., paslaugų teikėjams, darbdaviams) mokymosi srityje, tačiau daugelis valstybių susiduria su kvalifikacijų sandarų žinomumo problema. Nacionalinėms kvalifikacijų sandaroms remti bei skatinti įvairiose šalyse kaip reklama yra naudojami registrai bei duomenų bazės, internetiniai tinklalapiai. Kvalifikacijų lygių įrašymas diplomuose ar pažymėjimuose yra praktinis įrankio naudojimo demonstravimas, padedantis kvalifikacijų sistemos matomumui. Kvalifikacijų lygius darbdaviai ir įmonės dažnai naudoja aprašant laisvas darbo vietas, pareigybes, planuojant mokymus. Tokiu būdu nacionalinės kvalifikacijų sandaros ir nurodomi jų lygiai padeda kvalifikacijų pripažinimui įvairiose šalyse.
Publikacijoje pažymima, kad nacionalinių kvalifikacijų sandarų įtaka vienose šalyse yra didesnė, kitose – mažesnė. Skaitmenizacija, gyventojų migracija, padidinti reikalavimai kvalifikacijų pripažinimui kelia iššūkius kvalifikacijų tvarkymo institucijoms daugelyje valstybių. Kalbant apie ateitį, autoriai numato, kad augs kvalifikacijų sandarų, apimančių visus švietimo sektorius, skaičius, o taip pat kvalifikacijų sandarų atvirumas neformalioms, netradicinėms kvalifikacijoms, dalinėms kvalifikacijoms, mikrokredencialams ir tarptautinėms kvalifikacijoms.
UNESCO, ETF, Cedefop (2023). Global inventory of national and regional qualications frameworks 2022, volume I: thematic chapters: https://www.cedefop.europa.eu/files/2237_en.pdf
Informacija apie Lietuvos kvalifikacijų sandarą: www.ltks.lt
Finansuoja Europos Sąjunga. Tačiau išreikštas požiūris ar nuomonės yra tik autoriaus ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos arba Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ar nuomones. Nei Europos Sąjunga, nei paramą teikianti institucija nėra už jas atsakinga.
